Regėjimas yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo kokybės dalių, tačiau pastaruoju metu statistika rodo nerimą keliančią tendenciją – vis daugiau žmonių visame pasaulyje susiduria su regos sutrikimais. Net daugiau nei du milijardai žmonių skundžiasi įvairiomis akių problemomis, o didelė dalis šių atvejų yra išvengiami, jei būtų taikomos tinkamos prevencinės priemonės. Apžvelkime, kas šiuolaikiniame gyvenime kenkia mūsų akims, kodėl regėjimas silpnėja ir ką galime padaryti, kad kuo ilgiau išlaikytume gerą akių sveikatą.
Priežastys, kenkiančios mūsų regėjimui
Pasak vaistininkės Virgilijos Bečelytės, regos prastėjimas nėra vien genetikos ar senėjimo pasekmė – šiuolaikinio gyvenimo būdas neabejotinai prisideda prie akių sveikatos blogėjimo. Šiais laikais žmonės vis daugiau laiko praleidžia žiūrėdami į kompiuterių, telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių ekranus, o natūralus žiūrėjimas į tolį, reikalingas akių raumenų atsipalaidavimui, gerokai sumažėja. Be to, dirbtinė apšvietimo sistema, nuolatinis dirbimas uždarose patalpose ir nepakankamas buvimas gryname ore dar labiau skatina akių įtampą, išsausėjimą ir diskomfortą.
Ilgalaikis mėlynos šviesos ir ekrano žiūrėjimas sukelia akių nuovargį, galvos skausmus, netgi rigidiškumo jausmą kaklo ir nugaros srityse. Dažnas regos funkcijos prastėjimas pastebimas jau nuo penktojo gyvenimo dešimtmečio, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius kai kurios regos problemos, kaip trumparegystė ir toliaregystė, išaugs net dvigubai.
Senėjimas ir regėjimo sutrikimai – neišvengiama realybė
Regėjimo sutrikimai susiję ne tik su aplinkos veiksniais, bet ir natūraliu organizmo senėjimu. Su amžiumi akies lęšiukas praranda elastingumą, dėl ko sunkiau sufokusuoti žvilgsnį, ypač žiūrint į artimus objektus. Taip pat lęšiukas geltonuoja, todėl mažėja spalvų kontrasto suvokimas, o akys sunkiau prisitaiko prie apšvietimo pokyčių, pavyzdžiui, einant iš šviesos į tamsą.
Neretai pasireiškia tokios ligos kaip katarakta ar geltonosios dėmės degeneracija, kurios dar labiau silpnina regėjimą. Taip pat stebimas didėjantis glaukomos atvejų skaičius – liga, kuri veikia regos nervą didinant akies vidinį spaudimą. Viskas tai pabrėžia, kad regėjimo praradimas yra dažna išvengiama ar bent jau sulėtinama sveikatos problema, jei laiku imtasi prevencinių priemonių.
Kas gali padėti išlaikyti akis sveikas?
Vienas svarbiausių dalykų yra tinkama mityba, kurioje gausu akių sveikatai būtinų vitaminų ir mineralų. Vitaminas A, randamas gyvulinės kilmės produktuose, yra būtinas akių tinklainės funkcijai. Antioksidantai, tokie kaip vitaminai C ir E, padeda apsisaugoti nuo ląstelių pažaidos, mažina uždegimus ir gali netgi sumažinti kataraktos riziką.
Be to, liuteinas ir zeaksantinas, gaunami iš žalios spalvos daržovių, saugo tinklainę nuo žalingo šviesos poveikio. Omega-3 riebiosios rūgštys, dažniausiai randamos žuvies taukuose, turi priešuždegiminį poveikį ir padeda išlaikyti akių drėgmę. Nepamirškime ir pakankamo vandens vartojimo – dehidratacija prisideda prie akių išsausėjimo ir bendro diskomforto.
Akių mankšta ir ekrano laiko valdymas
Vaistininkė pataria taikyti paprastą, bet veiksmingą „20-20-20“ taisyklę: kas 20 minučių žiūrint į arti esančius daiktus, skirti bent 20 sekundžių žiūrėjimui į tolimą objektą, kuriame yra bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumas. Tokiu būdu akies raumenys gauna atokvėpį ir gali atsipalaiduoti, sumažindami įtampą.
Akių mankšta taip pat svarbi – tradiciniai pratimai, kaip pieštuko judinimas link veido, akių judinimas piešiant įvairias figūras ar intensyvus mirksėjimas, padeda pagerinti kraujotaką ir apsaugo nuo sausumo. Be to, vakare rekomenduojama sumažinti mėlynos šviesos kiekį, kurią skleidžia ekranai, nes ji stimuliuoja smegenis ir trukdo įeiti į poilsio režimą. Šiuo atveju gali padėti specialūs akiniai, blokuojantys mėlyną šviesą.
Reguliarūs patikrinimai ir atida akių sveikatai
Vis dėlto svarbu neužmiršti ir reguliarių apsilankymų pas oftalmologą. Laiku atliktos regos patikros leidžia nustatyti priklausomybes nuo kintančių akių būklės, koreguoti akinių ar kontaktinių lęšių stiprius ir užkirsti kelią komplikacijoms. Daugelis žmonių dėvi jau nebetinkamus akinius, o tai tik dar labiau silpnina regėjimą.
Akių sveikata glaudžiai susijusi su bendru organizmo sveikatingumu, streso valdymu, kokybišku miegu ir žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, atsisakymu. Pakankamai dėmesio skiriant visoms šioms sritims galima ženkliai sulėtinti regos prastėjimo procesus ir išsaugoti gerą regėjimą ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.