Tylusis miokardo infarktas, dar vadinamas tylusiuoju infarktu, yra širdies priepuolis, kuris dažnai lieka nepastebėtas. Skirtingai nuo tipinio ūmaus infarkto, kai pacientai patiria stiprų krūtinės skausmą, tylusis infarktas gali pasireikšti lengvais, netrukdančiais simptomais arba visai be jų. Dėl to nukentėjusysis ir aplinkiniai gali nesuvokti pavojaus, o nevykdomas laiku gydymas padidina komplikacijų — širdies raumens randėjimo ir pakartotinio infarkto — riziką.
Kodėl jis „tylus“?
Tylumas priklauso nuo to, kaip organizmas jaučia skausmą ir kokios kartu yra lėtinės ligos. Diabetas, neuropatijos, senyvas amžius ir kai kurios medikamentų grupės gali sumažinti skausmo pojūtį arba pakeisti simptomų pobūdį. Harvardo universiteto mokslininkai pažymi, kad tyliojo infarkto atvejai pasitaiko beveik tiek pat dažnai kaip ir tipiški ūmūs priepuoliai. Po piktybinio įvykio, jei nėra skiriamas reikiamas gydymas, širdies raumenyje susiformavę randai blogina širdies funkciją ir didina mirties bei pakartotinio infarkto tikimybę.
Įspėjamieji simptomai
Nors simptomai gali būti silpni ir periodiški, verta atkreipti dėmesį į tokius požymius: lengvas spaudimas arba diskomfortas krūtinėje; tempimo ar deginimo pojūtis rankose, kakle, apatinėje žandikaulio arba pilvo srityje; pasunkėjęs kvėpavimas; galvos svaigimas, pykinimas ar trumpalaikiai sąmonės sutrikimai; staigus šalto prakaito atsiradimas; ilgalaikis nuovargis ar bendras silpnumas. Verta paminėti, kad statistika rodo — vyrams tokie atvejai pasitaiko maždaug penkis kartus dažniau nei moterims, tačiau moterų simptomai dažnai būna netipiniai ir dar labiau paslepia ligą.
Ką daryti ir kaip apsisaugoti
Jeigu pastebite vieną ar kelis iš išvardytų simptomų, ypač jei turite širdies ligų rizikos veiksnių (hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, aukštas cholesterolio kiekis, nutukimas, šeiminė anamnezė), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Diagnozei nustatyti naudojami EKG, kraujo tyrimai (troponinai) ir vaizdinės širdies tyrimo priemonės. Prevencijos pagrindas — rizikos veiksnių kontrolė: reguliariai vartoti paskirtus vaistus, laikytis sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, mesti rūkyti ir kontroliuoti svorį. Gydytojo rekomendacijos gali apimti ir periodinius EKG arba ilgalaikį ritmo stebėjimą, ypač tiems, kuriems yra didesnė rizika.
Svarbu suprasti: tylusis infarktas nėra „mažiau pavojingas“ — jis tiesiog reikalauja didesnio dėmesio subtiliems simptomams ir aktyvaus rizikos valdymo. Mažinant riziką ir reagavus laiku, galima žymiai sumažinti komplikacijų tikimybę ir pagerinti ilgalaikę širdies sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.