Vis plačiau vartojami vaistai, turintys anticholinerginį poveikį, gali ženkliai padidinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, įspėja naujausi moksliniai tyrimai. Šios vaistų grupės priklauso akivaizdžiai plačiai – tai ne tik tam tikri antidepresantai, bet ir daugelis antihistamininių preparatų, skirtų alerginių ligų simptomų mažinimui, vaistai nuo šlapimo nelaikymo, taip pat kai kurie antipsichoziniai vaistai.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „BMC Medicine“, apima daugiau nei pusę milijono vyresnių nei 45 metų žmonių 14 metų laikotarpiu. Analizuojant šiuos duomenis, nustatyta, kad asmenys, vartojantys kelis šios vaistų grupės preparatus, turi net 71 procentu didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač širdies nepakankamumu ir rytmo sutrikimais.
Vaistų poveikis nervų sistemai ir širdžiai
Anticholinerginiai vaistai veikia centrinę ir parasimpatinę nervų sistemas, slopindami neuromediatorius, tokius kaip acetilcholinas. Tai gali sukelti įvairių sisteminių šalutinių efektų, tarp jų ir širdies ritmo padažnėjimą, kuris ilgainiui gali išprovokuoti širdies uždegimą bei funkcijos sutrikimus. Tyrėjai pažymi, kad ilgalaikis šių vaistų poveikis širdžiai ypač rizikingas.
Švedijos Karolinska instituto tyrėjas Nanbo Zhu atkreipia dėmesį, kad šie vaistai dažnai skiriami vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientams, kurie jau gali turėti kitų sveikatos problemų, todėl vaistų vartojimo nauda turi būti atidžiai įvertinta prieš skiriant.
Rizikos vertinimas ir alternatyvos
Ekspertai pabrėžia, kad nors tyrimas aiškiai rodo ryšį tarp anticholinerginių vaistų vartojimo ir padidėjusios širdies ligų rizikos, svarbu įvertinti kiekvieno paciento individualias aplinkybes. Farmacijos ekspertas Magnusas Ingelmanas-Sundbergas atkreipia dėmesį, jog būtina sverti potencialią riziką prieš vaistų naudą gydant pagrindines ligas. Be to, svarbu palyginti šią riziką su kitais žinomais rizikos veiksniais, pavyzdžiui, rūkymu, kuris kelis kartus padidina insulto tikimybę.
Tyrėjai taip pat konstatuoja, kad kuo daugiau skirtingų anticholinerginių vaistų vartoja žmogus, tuo labiau didėja rizika susirgti širdies ligomis. Tai reiškia, kad reikia atidžiai stebėti pacientų vaistų vartojimo schemas ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius preparatus su mažesniu šalutiniu poveikiu.
Demencijos rizika ir ilgesnės perspektyvos
Be širdies ir kraujagyslių sistemų poveikio, minėtai vaistų grupei taip pat priskiriama galimybė didinti kognityvinius sutrikimus ir ilgainiui prisidėti prie demencijos išsivystymo. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus pacientams, kurių neurologinė būklė yra ypač jautri pokyčiams.
Šiuo klausimu vykdomos nuolatinės diskusijos medicinos bendruomenėje, nes reikia rasti balansą tarp efektyvaus ligų gydymo ir galimų neigiamų pasekmių. Specialistai ragina nepanikuoti dėl šių nustatymų, tačiau atidžiai peržiūrėti vaistų vartojimą ir, jei įmanoma, taikyti alternatyvias gydymo priemones ar mažinti anticholinerginių vaistų poveikį.
Taigi, pacientams ir gydytojams svarbu dirbti kartu, siekiant individualiai optimizuoti gydymą, atsižvelgiant į visus galimus pavojus ir naudą, taip užtikrinant geriausią ilgalaikę paciento sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.