Pavasariui įsibėgėjant, vis daugiau lietuvių traukia į miškus ieškoti pirmųjų grybų ir laukinių augalų. Tačiau drauge su sezono pradžia išauga ir apsinuodijimų rizika. Vienas iš dažnai pamėgtų, bet pavojingų grybų – bobausiai, apie kurių poveikį sveikatai įspėja patyręs gamtininkas Andrius Gaidamavičius. Jo teigimu, šių grybų valgymas gali būti itin rizikingas ir net mirtinas, jei nesilaikoma tinkamo paruošimo.
Kas yra bobausiai ir kodėl jie pavojingi?
Bobausiai (Gyromitra gentis) yra pusiau nuodingi grybai, kurių pavojus slypi juose esančiame giromitrine – stipriame, lakios formos ir vandenyje tirpiame nuode. Giromitrinas gali sukelti sunkius kepenų, inkstų ir nervų sistemos pažeidimus, traukulius ir net žmogaus mirtį. Nors tradiciškai bobausius rekomenduojama dvigubai po 10-15 minučių išvirti, kad nuodytojas išsiskirtų į virimo vandenį, visiškai saugu suvalgyti tokiu būdu paruošto grybo negalima garantuoti. Vien šio nuodo likutis, kuris gali sudaryti apie 1 proc., ilgainiui kaupiasi žmogaus organizme – kepenyse kaupiantis jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tarp jų net cirozę.
Giromitrino kiekis labai priklauso nuo grybo amžiaus bei augimo vietos: jaunuose ir ką tik išlindusiuose grybuose jo kiekis yra mažiausias, todėl tie laikomi saugesniais rinkti. Tačiau svarbu nepainioti mažų bobausių su jaunais – dėl sausrų mažesni grybai gali būti senesni, o toksinų kiekis didesnis. Nepaisant visų patarimų, apsinuodijimų bobausiais kasmet Lietuvoje pasitaiko nemažai, o šių grybų apsinuodijimai užima pirmąją vietą tarp visų su grybais susijusių atvejų. Tokia situacija stebina, kai bobausiai oficialiai priskiriami valgomiems grybams.
Musmirės ir kiti pavojingi grybai bei augalai
Be bobausių, gamtininkas atkreipia dėmesį ir į musmires, kurios dar turi savo pavojingumų. Lietuvoje raudonoji musmirė uždrausta rinkti, nes jos laikymas ir vartojimas yra griežtai reglamentuojamas. Tradiciškai musmirės naudotos išoriniam gydymui, o ne valgymui, tačiau pastaruoju metu atsiradus mados vartoti šias rūšis rekreaciniais tikslais, pastebimas apsinuodijimų skaičiaus augimas.
Tai rodo, kad šamanų ilgametė patirtis nepakeičiama mokymosi procese.
Gamtininkas taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje yra saugi alternatyva – briedžiukai, kurie dažnai auga net po obelimis ar sodybose ir yra gerai valgomi, suteikiantys panašią skonio patirtį kaip bobausiai, tačiau be pavojingų toksinų.
Pavojingi laukiniai augalai ir vaiko saugumas
Vakytėjant žiemos ir pavasario sezonams, žmonės vis labiau domisi laukiniais žalumynais, tačiau žinoti, kurias rūšis rinkti saugu, yra labai svarbu. Gamtininkas išskiria žalčialunkį – itin nuodingą uogą, kurios valgymas vaikams gali būti mirtinas. Pasitaikė atvejų, kai vaikai nepažinę uogų jų paragavo, o tai vos nesibaigė tragedija. Panašiai pavojingos yra ir vilkauogės, dažnai supainiojamos su šilauogėmis.
Kitas didelės rizikos augalas yra pakalnutės – dažnai supainiotos su meškiniu česnaku. Jos turi gliukozidų, kurie veikia žmogaus širdies veiklą ir gali sukelti sunkių komplikacijų ar net staigią mirtį. Būta atvejų, kai žmonės suvalgė pakalnučių lapų, manydami, kad tai sveikatai naudingi žalumynai, ir pateko į ligoninę su rimtomis širdies problemomis.
Ne mažiau pavojingi yra ir skėtinių augalų atstovai, pavyzdžiui, dėmėtoji mauda, kuri buvo žinoma dar senovės Graikijoje kaip nuodas, panaudotas ir Sokrato mirties bausmei. Šiuolaikiniams rinkėjams būtina žinoti, kad tokie augalai gali atrodyti panašiai kaip valgomi žalumynai, tačiau sukelti gyvybei pavojingų apsinuodijimų.
Saugumo rekomendacijos ir baigtinės mintys
Vienas svarbiausių ekspertų patarimų – nevalgyti to, ko neatpažįstame. Nepakankamai apdoroti ar net tinkamai nepažįstami grybai ir augalai gali būti itin pavojingi sveikatai, o pasekmės gali pasireikšti ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms, kas dar labiau apsunkina gydymą. Lietuvos gyventojų meilė grybams yra giluminė kultūrinė tradicija, bet būtina ją derinti su atida ir žiniomis, siekiant išvengti nelaimių.
Gamtininkas Andrius Gaidamavičius atkreipia dėmesį, kad bobausių ir kitų nuodingų augalų rinkimas ir vartojimas turi būti griežtai atsakingas, o geriausia – iš viso vengti rizikuoti ir rinktis saugesnius, patvirtintus valgymui variantus. Svarbiausia saugoti save ir savo artimuosius, ypač vaikus, suteikiant jiems tinkamą informaciją apie laukinės gamtos pavojus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.