Nuolatinis nuovargis sparčiai tampa viena iš dažniausių šiuolaikinio žmogaus problemų. Dažnai esame linkę kaltinti stresą, įtemptą darbo grafiką ar miego trūkumą, tačiau iš tiesų priežasčių gali būti gerokai daugiau. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad net apie milijardas žmonių visame pasaulyje kenčia nuo geležies trūkumo, kuris dažnai lieka nepastebėtas ir neįvertintas kaip nuovargio priežastis.
Geležies trūkumas yra ypač dažna problema moterų tarpe, kai kuriose šalyse net iki 40 proc. jų turi sumažėjusias geležies atsargas organizme. Tokia situacija gali paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir kasdienę gyvenimo kokybę, nes geležis yra esminė organizmo dalis, dalyvaujanti deguonies pernešime per kraują.
Geležies trūkumo simptomai – dažnai nepastebimi ar supainioti
Dažniausi geležies trūkumo požymiai yra nuolatinis silpnumas, energijos stygius, galvos skausmai, svaigimas ir net išblyškusi oda. Be to, gali pasireikšti padažnėjęs širdies plakimas, trapūs nagai, lėtas plaukų augimas ir plaukų slinkimas. Tačiau neretai geležies trūkumas ilgą laiką būna nepastebėtas, nes organizmas prisitaiko kompensuodamas šią būklę.
Vaistininkų teigimu, feritino – geležies atsargų organizme rodiklis – gali būti sumažėjęs, tačiau hemoglobino kiekis kraujyje dar išlieka normalus, todėl trūkumo požymių žmogus nejaučia. Zujūnų šeimos klinikos specialistė Ineta Žalnėravičienė paaiškina, kad hemoglobino kiekis kraujo tyrimuose sumažėja tik esant jau didelei geležies stokai. Be to, dėl simptomų nespecifiškumo, dažnai priskiriamo nuovargiui dėl kitų priežasčių, ženklai gali likti nepastebėti daug ilgiau.
Kas labiausiai rizikuoja turėti geležies trūkumą?
Geležies trūkumas dažniausiai nustatomas vaikams iki penkerių metų, nėščiosioms, moterims reprodukcinio amžiaus laikotarpiu – ypač toms, kurių menstruacijos gausios.
Taip pat geležies trūkumas yra dažnas tarp vegetarų ir veganų, nes augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, lyginant su gyvūninės kilmės geležimi. Kita rizikos grupė apima žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, turinčius virškinamojo trakto sutrikimų, kaip celiakija ar Krono liga, bei dažnai duodančius kraują.
Gydytoja I.Žalnėravičienė atkreipia dėmesį į tai, kad geležies trūkumas gali būti pirmasis lėtinės ligos požymis. Todėl svarbu profilaktiškai tikrinti hemoglobino ir kitus kraujo rodiklius, ypač jei kartu pasireiškia svorio kritimas, kraujavimas išmatose ar pilvo skausmas.
Tinkama mityba ir geležies pasisavinimas
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių geležies kiekį organizme, yra mityba. Nors geležies gausu įvairiuose maisto produktuose, svarbu žinoti, kaip pagerinti jos įsisavinimą. Kava, arbata ir kalcio turintys produktai, tokie kaip pienas ar sūris, riboja geležies pasisavinimą, ypač jei vartojami kartu su geležimi turinčiu maistu ar papildais.
Atvirkščiai, vitaminas C žymiai didina geležies įsisavinimą, todėl rekomenduojama kartu su geležies turinčiu maistu vartoti citrusinius vaisius, slyvas ar paprikas. Augalinės kilmės geležies šaltiniai yra lęšiai, pupelės, avinžirniai, tofu, moliūgų sėklos ir kiti daržovių produktai, tačiau svarbu paminėti, kad jie gali reikalauti papildomų pastangų organizmui prisitaikyti prie jų.
Profilaktika ir reguliari kontrolė
Gydytojos rekomendacijos ragina sveikus žmones profilaktiškai tikrinti geležies kiekį kas 1-2 metus. Tačiau jautresnėms grupėms – vegetarai, moterims su gausiomis mėnesinėmis, vaikams – tai reikalinga daryti kasmet. Nėščiosioms, žindančioms moterims, vyresniems nei 60 metų asmenims, sportininkams ir lėtinių ligų turintiems pacientams patariama tikrintis kas 6-12 mėnesių. Profilaktinis geležies papildų vartojimas nerekomenduojamas, nes tiek geležies trūkumas, tiek jos perteklius yra žalingi sveikatai.
Geležies turtingiausi gyvūninės kilmės produktai yra antienos ir kiaulienos kepenėlės, jautiena, žvėriena, moliuskai ir austrės. Įvairios augalinės kilmės alternatyvos taip pat yra vertingos, jei žmogus laikosi subalansuotos mitybos su pakankamu vitamino C kiekiu, užtikrinančiu geresnį geležies įsisavinimą.
Apibendrinant, nuolatinis nuovargis neturėtų būti ignoruojamas, o ieškant priežasčių rekomenduojama atkreipti dėmesį ne vien tik į stresą ar gyvenimo tempą, bet ir į galimus specifinius organizmo trūkumus, tokius kaip geležies stoka. Tinkama mityba, reguliari kontrolė ir medicininė priežiūra padeda išvengti sunkių pasekmių bei užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.