Smegenų vėžys – tai rimta ir sudėtinga onkologinė liga, kuriai Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400–450 naujų atvejų. Apie 60 proc. galvos smegenų navikų sudaro piktybiniai augliai. Šios ligos ypatybės, simptomai ir gydymo galimybės plačiau aptariamos Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovo prof. Vytenio Prano Deltuvos komentaruose.
Smegenų vėžio amžiaus rėžiai ir atsiradimo priežastys
Smegenų vėžys gali kilti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Dažniausiai šia liga suserga vaikai nuo 3 iki 12 metų ir suaugusieji 40–70 metų amžiaus grupėje. Augliai smegenyse atsiranda dėl genetinių mutacijų smegenų ląstelėse, ypatingai glialinėse ląstelėse, kurios nėra neuronai, o atraminės smegenų ląstelės. Šios mutacijos sukelia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi, dėl ko formuojasi navikas, kuris išplinta į aplinkines smegenų struktūras, naikindamas sveikas ląsteles. Be to, navikai skleidžia baltymus, kurie formuoja kraujagysles, aprūpinančias auglį maistingomis medžiagomis, todėl galvos navikai auga ir toliau infiltruojasi smegenyse.
Simptomai, įspėjantys apie smegenų naviko buvimą
Smegenų vėžio simptomai labai priklauso nuo auglio dydžio, jo lokalizacijos smegenyse bei piktybiškumo laipsnio. Maži navikai dažnai pasireiškia kaip pirmasis epilepsijos priepuolis, kai žmogus gyvenime pirmą kartą patiria traukulius arba sąmonės sutrikimą. Tokius atvejus neurologai tiria tam, kad atmestų arba patvirtintų galvos smegenų auglio buvimą. Dideli navikai gali sukelti smegenų spaudimą, sutrikdyti kraujotaką ir sukelti padidėjusį intrakranijinį spaudimą, dėl kurio atsiranda intensyvūs galvos skausmai, pykinimas ir vėmimas.
Simptomatika labai priklauso nuo naviko lokalizacijos smegenų skiltyse. Pavyzdžiui, navikai kaktinėje skiltyje gali sukelti pažinimo sutrikimus, atminties praradimą, šlapimo nelaikymą ar charakterio pokyčius. Smilkininėse skiltyse auglys pasireiškia epilepsijos priepuoliais ir haliucinacijomis, pavyzdžiui, girdimų ar užuodžiamų kvapų, kurie pacientei nėra realiai aplinkoje.
Momeninėse bei pakaušinėse skiltyse simptomai gali būti susiję su kalbos, regos ir erdvės suvokimo sutrikimais.
Vaikų smegenų kamieno navikai dažnai sukelia akių nervų sutrikimus, tokius kaip akių dvejinimasis ar nukrypimas. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų vystymąsi, nes piktybiniai augliai auga sparčiau ir sukelia greitesnį neurologinių simptomų progresavimą.
Diagnozė ir poveikis diagnozavimo galimybėms pandemijos metu
Smegenų vėžio diagnozei nustatyti pirmiausia atliekama kompiuterinė tomografija (KT), tačiau išsamesnei informacijai ir planuojant gydymą būtinas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas. MRT leidžia tiksliai įvertinti naviko dydį, lokalizaciją bei atskirti jį nuo uždegiminių ar paburkimo procesų smegenyse. Taip pat naudojama magnetinė spektroskopija, kuri padeda diferencijuoti naviką nuo kitų smegenų patologijų.
Per COVID-19 pandemiją smegenų navikų gydymas nebuvo atidėtas, nes ši liga reikalauja neatidėliotinos chirurginės intervencijos. Nors kai kurie planiniai stuburo ligų gydymo atvejai buvo šiek tiek pristabdyti, smegenų vėžio pacientų gydymo kokybė ir galimybės išliko aukštame lygyje. Netgi kai kuriais atvejais spindulinio gydymo nukėlimas buvo trumpalaikis ir neturėjo neigiamos įtakos pacientų rezultatams.
Gydymo galimybės ir išgyvenamumo rodikliai
Ne visi smegenų navikai yra visiškai pašalinami chirurginiu būdu, ypač jei auglys yra svarbiose smegenų funkcijose dalyse arba giluminėse struktūrose. Tokiais atvejais atliekama stereotaksinė biopsija, leidžianti nustatyti naviko ląstelių tipą ir jų agresyvumą, kad būtų galima tinkamai parinkti tolesnį gydymą – spindulinę terapiją ar chemoterapiją.
Smegenų navikai skirstomi į keturis laipsnius – nuo gerybinių iki piktybinių, o išgyvenamumas labai priklauso nuo naviko tipo ir jo agresyvumo. Gerybiniai augliai leidžia pacientams ilgai gyventi, kai kurie net iki 20 metų po operacijos. Piktybiniai navikai, ypač agresyvus „blastomas“ tipas, dažnai sukelia trumpesnį išgyvenimą, kai 70 proc. pacientų gyvena mažiau nei vienerius metus, nors kai kurie išgyvena ir ilgiau – iki 2, 3 ar net 5 metų.
Tinkama diagnostika, greitas gydymas ir individualiai pritaikyta terapija leidžia gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir pratęsti išgyvenamumą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į galimus smegenų naviko simptomus ir laiku kreiptis į specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.