Deginantis skausmas krūtinėje yra dažnas simptomas, kuris gali signalizuoti apie gyvybei pavojingą būklę – išeminę širdies ligą (IŠL). Pasak Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ kardiologės Šarūnės Stankevičienės, ši liga dažnai išsivysto iš lėto ir ilgai besivystančio aterosklerozės proceso, kuris gali prasidėti dar jaunystėje, bet dažniausiai simptomai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus arba vyresniame amžiuje.
Išeminė širdies liga ir jos atsiradimo priežastys
IŠL atsiranda dėl sumažėjusio širdies raumens aprūpinimo deguonimi, kai širdies vainikinės arterijos yra susiaurėjusios arba užkimštos. Pagrindinė šios ligos priežastis yra aterosklerozė – lėtinė arterijų sienelių liga, kuri atsiranda dėl riebalinių medžiagų, įskaitant cholesterolį, kaupimosi ir kraujagyslių kietėjimo. Šis procesas dažniausiai tęsiasi daugelį metų ir gali likti nepastebėtas, kol arterijų siaurėjimas tampa reikšmingas.
Rizikos veiksniai, lemiantys aterosklerozės ir išeminės širdies ligos vystymąsi, yra tiek nekoreguojami – amžius, lytis, genetika, – tiek koreguojami, įskaitant aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, rūkymą, nutukimą, mažą fizinį aktyvumą ir aukštą streso lygį. Ypač dažnai ši liga pasireiškia vyresniems nei 50–60 metų žmonėms, vyrams – jau sulaukus vidutinio amžiaus, o moterims rizika padidėja po menopauzės.
Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Vienas iš svarbiausių IŠL požymių yra krūtinės skausmas, kuris dažnai apibūdinamas kaip deginantis, slegiantis ar spaudžiantis. Skundas gali plisti į kairę ranką, pečius, kaklą arba nugarą. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio, streso ar stiprių emocijų metu ir išnyksta pailsėjus arba panaudojus kraujagysles plečiančius vaistus.
Taip pat gali būti juntamas pykinimas, silpnumas, staigus širdies ritmo pakitimas. Įdomu tai, jog kai kuriais atvejais, ypač moterims, vyresnio amžiaus asmenims arba sergantiems cukriniu diabetu, liga gali pasireikšti tik dusuliu arba sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, o skausmai gali būti silpnesni arba visai nepastebimi.
Profilaktikos ir prevencijos svarba
Pasak gydytojos Šarūnės Stankevičienės, ankstyva rizikos veiksnių identifikacija ir jų korekcija yra kertinis žingsnis siekiant išvengti išeminės širdies ligos arba atitolinti jos vystymąsi. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai, įskaitant cholesterolio, gliukozės lygio kraujyje nustatymą bei kraujospūdžio matavimą, turėtų būti atliekami bent kartą per metus, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei.
Rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą: mažinti sočiųjų ir transriebalų suvartojimą, rinktis maistą, turtingą skaidulų, vaisių, daržovių, valgyti riešutus ir žuvį su omega-3 riebalų rūgštimis, vengti per didelio druskos vartojimo, fizinio aktyvumo palaikymas, nerūkymas ir atsargus alkoholio vartojimas turi teigiamą poveikį širdies kraujagyslių sveikatai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai atsiranda krūtinės skausmas ar dusulys, net jei jie pasireiškia retai ar nerūpestingai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Šis įvertins simptomus, atliks pirminius tyrimus ir prireikus nukreips pas kardiologą tolesniam ištyrimui bei gydymui. Laiku nustatyta ir gydoma išeminė širdies liga gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas ar staigi mirtis.
Taigi, norint išvengti pavojingų širdies ligų, svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrinti rizikos veiksnius ir atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus pojūčius krūtinės srityje. Laiku imantis priemonių, galima gyvenimą palaikyti ilgiau sveiką ir aktyvų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.