Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodžiusi nauja analizė kelia diskusijų apie tai, ar kačių turėjimas gali būti susijęs su didesne šizofrenijos spektro sutrikimų rizika. Mokslininkų komanda peržvelgė 17 tyrimų iš kelių pasaulio šalių, siekdama įvertinti galimą ryšį tarp kontakto su katėmis ir psichinių sutrikimų. Tyrimuose aptiktas statistinis ryšys verčia atkreipti dėmesį, tačiau autoritetingi mokslininkai pabrėžia, kad koreliacija nereiškia priežastingumo ir kad duomenys turi būti interpretuojami atsargiai.
Kaip parazitas veikia smegenis?
Pagrindinis aptariamas mechanizmas susijęs su mikroskopiniu parazitu Toxoplasma gondii, dar vadinamu toksoplazma. Šis parazitas gali daugintis katės organizme, o žmonės užsikrečia per užterštą vandenį, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą arba kontaktą su kačių ekskrementais. Patekęs į žmogaus organizmą, Toxoplasma gondii gali prasiskverbti į centrinę nervų sistemą ir paveikti neuromediatorius. Ankstesni tyrimai siejo toksoplazmą su asmenybės pokyčiais, psichozės simptomų atsiradimu ir tam tikrais neurologiniais sutrikimais; pavyzdžiui, vien JAV yra vertinama, kad užsikrėtusiųjų gali būti dešimtys milijonų, daugeliui jų simptomai pasireiškia nežymiai arba išvis nėra.
„Mes nustatėme, kad asmenys, turėję kontaktą su katėmis, turėjo maždaug 2 kartus didesnę tikimybę susirgti šizofrenija“, – apibendrino tyrimo autoriai.
Neskubėkite nuteisti pūkuotukų
Vis dėlto tyrimo autoriai ragina vengti skubotų išvadų. Analizėje dauguma darbų buvo atvejo ir kontrolės tipo tyrimai, kuriuose dažnai lieka neįvertinti papildomi rizikos veiksniai: socioekonominė padėtis, šeimos genetinė istorija, kiti infekciniai arba aplinkos veiksniai, taip pat gyvenimo būdo skirtumai. Be to, dalyje darbų nurodoma, kad kritinis rizikos laikotarpis gali būti ankstyvasis vaikystės amžius (apie 9–12 metų), o iki 13 metų ryšys kartais nebuvo pastebėtas. Kitas niuansas – kai kuriuose tyrimuose pastebėtas ryšys ne tiek su pačia kate, kiek su įkandimais ar kitų bakterijų (pvz., Pasteurella multocida) poveikiu.
Atsižvelgiant į šias netikslumus, mokslininkai ragina atlikti naujus, didesnius ir ilgalaikius tyrimus, kurie galėtų efektyviau išskirti genetinius ir aplinkos veiksnius, įvertinti užsikrėtimo laikotarpius bei detalizuoti, ar infekcijos mechanizmai tiesiogiai prisideda prie psichikos sutrikimų atsiradimo.
Praktiniai patarimai gyvūnų mylėtojams
Kol kas nerekomenduojama atsisakyti augintinių dėl statistinių ryšių. Svarbiau laikytis paprastų prevencinių priemonių: reguliariai tvarkyti kraiką, naudoti pirštines, gerai plauti rankas po kontakto su gyvūnu ar dirvožemiu, tinkamai termiškai apdoroti mėsą ir vengti nefiltruoto užteršto vandens. Svarbu taip pat kreiptis į gydytoją, jei kyla įtarimų dėl infekcijos arba pasireiškia neįprasti psichikos sveikatos simptomai.
Ateities tyrimai padės geriau suprasti sudėtingą ryšį tarp infekcijų ir psichikos sutrikimų, o kol kas verta balansuoti tarp pagrįsto atsargumo ir nereikalingo baimės skatinimo, nepermildami kasdienės naudos, kurią teikia atsakingai laikomi augintiniai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.