Kvėpavimas yra vienas pagrindinių gyvybės procesų, tačiau jo režimas, dažnis ir gilumas daro reikšmingą įtaką bendram sveikatos stovio. Konstantinas Buteika pastebėjo, kad sumažinus įkvėpimo tūrio ir kvėpuojant ramiau, gali greitai palengvėti tokie simptomai kaip galvos skausmas, širdies ir skrandžio skausmai bei astmos priepuoliai. „Kai karas baigėsi, nusprendžiau pradėti tyrinėti sudėtingiausią mašiną – žmogų, – sakė jis. – Maniau, jei jį ištirsiu, galėsiu diagnozuoti ligas taip pat lengvai, kaip nustatydavau mašinų gedimus.“ Ši prielaida paskatino Buteiką vystyti kvėpavimo mažinimo metodiką, kuri vėliau sulaukė dėmesio pacientų ir tyrėjų.
Kas yra „kvėpavimas mažiau“ ir kam jis skirtas
„Kvėpavimas mažiau“ – tai pratimų ir įpročių rinkinys, kurio tikslas sumažinti per didelį oro įkvepiamą tūrį, palaikyti optimalesnį anglies dvideginio kiekį kraujyje ir užkirsti kelią hiperventiliacijos sukeltoms pasekmėms. Praktikoje tai reiškia lėtesnį, ramų nosinį kvėpavimą, dėmesį į pilvo-raumenų atsipalaidavimą ir, esant galimybei, pratimus su kapnometru arba specialistu. Dėl to šis metodas daugiausia taikomas astmos sergantiems, žmonėms su kvėpavimo sutrikimais ir tiems, kuriems per didelis kvėpavimas skatina stresą bei uždegimą.
Moksliniai duomenys ir pacientų istorijos
Kelios klinikinės studijos ir gausios pacientų apžvalgos rodo reikšmingą efektą. Vienas iš įtikinamiausių tyrimų buvo atliktas dr. Alicia Meuret vadovaujamos komandos: 120 atsitiktinai atrinktų astmos pacientų keturias savaites praktikavo kvėpavimo mažinimo pratimus su delniniais kapnometrais, stebinančiais iškvepiamo anglies dvideginio kiekį. Po mėnesio 80 proc. pacientų padidino ramybės būsenos anglies dvideginio kiekį ir patyrė mažiau priepuolių bei praplėstus kvėpavimo takus. „Hiperventiliacijos metu žmonėms nutinka labai keistas dalykas, – rašė Meuret. – Iš esmės jie įkvepia per daug oro. Bet jausmas toks, tarsi to oro trūktų, jie springsta, jaučia oro alkį, lyg negautų jo pakankamai.
Tai panašu į biologinės sistemos klaidą.“
Be klinikinių duomenų, yra daug individualių istorijų: pacientai, sumažinę inhaliatorių vartojimą ir steroidų dozes arba gerokai pagerinę fizinę ištvermę bei gyvenimo kokybę per kelis mėnesius kvėpavimo treniruočių. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad metodą reikėtų taikyti prižiūrint gydytojui, ypač jei vartojami vaistai nuo astmos arba paciento būklė sunki.
Kaip tai veikia ir svarbios saugumo pastabos
Vienas aiškinimų – persikvėpavimo sukelta anglies dvideginio praradimo pasekmė: kai kvėpuojame per daug, kraujo pH pakinta, organizmas imasi kompensacinių mechanizmų, eikvojančių mineralines atsargas ir trikdančių ląstelių energijos gamybą. Dr. Ira Packman paaiškino: „Simptomus sukelia ko nors trūkumas organizme. Papildžius trūkstamo elemento, pacientas sveiksta.“ Tai paaiškina, kodėl ilgalaikė hiperventiliacija gali tapti sistemine problema ir kodėl mineralų (pvz., magnio) papildymas kartais padeda sumažinti priepuolius.
Vis dėlto šis metodas nėra universalus: sergant emfizema ar kai anglies dvideginio kiekis jau yra padidėjęs, kvėpavimo mažinimas gali būti pavojingas. Todėl rekomenduojama konsultuotis su pulmonologu, naudoti pratimų programą su specialistu ir nesiimti staiga nutraukti gydymo vaistais be gydytojo leidimo.
Apibendrinant: lėtas, ritmiškas ir mažesnis kvėpavimas gali reikšmingai pagerinti kvėpavimo funkciją ir sumažinti astmos simptomus daugeliui pacientų. Tai papildo medicininį gydymą ir kartais leidžia sumažinti vaistų dozes, tačiau turi būti taikoma atsargiai ir prižiūrint specialistui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.