Mezgimas dažnai yra laikomas tradicija, skirta pagyvenusiems žmonėms, tačiau pastaraisiais metais jis sulaukia vis didesnio dėmesio kaip priemonė kovoti su žalingais įpročiais ir gerinti psichikos sveikatą. Ši veikla, nors ir paprasta bei nebrangi, gali būti veiksmingas būdas valdyti nerimą, stresą bei padėti mesti rūkyti ar atsisakyti kitų priklausomybių.
Vienas iš įkvepiančių pavyzdžių – Amanda Wilson iš Kanados, kuri ilgą laiką sirgo obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS). Ji pripažįsta, kad anksčiau kentėjo nuo odos krapštymo ir nagų kramtymo, sukėlusių net infekcijas. Tačiau pradėjusi aktyviai megzti, Amanda pastebėjo didžiulį pokytį – jos nagai atsigavo, oda tapo sveikesnė, o pati mezgimo veikla padėjo sumažinti kompulsinius impulsus.
Šiame kontekste mezgimas vertinamas kaip terapinė priemonė, galinti padėti reguliuoti emocijas bei užpildyti tuštumą, kai norisi pulti į žalingus įpročius. Tyrimai rodo, kad apie 90 % respondentų jaučia ramybės pojūtį megzdami ar virdami nėrimą. Specialūs tyrimai gydymo centruose, kuriuose gydomi priklausomybę nuo medikamentų, alkoholio ar kitų medžiagų turintys žmonės, parodė, jog mezgimas gali būti vertingas kaip papildoma terapija, palengvinanti atsigavimą.
Mezgimas ir emocijų valdymas
Mezgimo procesas reikalauja pasikartojančių, abiem rankoms atliktų veiksmų, kurie stimuliuoja parasimpatinę nervų sistemą – smegenų tinklą, atsakingą už nusiraminimą. Šio poveikio dėka mezgimas gali mažinti streso hormono lygį, gerinti nuotaiką ir mažinti nerimą. Tai yra ypatingai svarbu asmenims, kuriems tenka susidurti su traumomis ar valgymo sutrikimais, nes mezgimas padeda nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių ir jausmų.
Kanados Britų Kolumbijos universiteto profesorius Carl Birmingham, atlikęs tyrimus mezgimo terapinio poveikio srityje, pastebi, kad ši veikla simboliškai primena EMDR terapiją, skirtą potrauminio streso sutrikimui gydyti. Abi metodikos naudoja abiem smegenų pusėms skiriamus pasikartojančius judesius, kurie padeda sumažinti nerimą ir nusiraminti.
Įpročių keitimas – mezgimo nauda priklausomybių gydyme
Mezgimas dažnai naudojamas kaip įpročių pokyčio priemonė – žalingo veiksmo pakeitimas sveikesniu, savęs raminančiu užsiėmimu. Žmonės, norintys atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar nagų kramtymas, dažnai prisipažįsta, kad mezgimas padeda užpildyti rankų veiklos poreikį ir sumažina potraukį žalingoms medžiagoms.
Pavyzdžiui, Loes Veenstra iš Nyderlandų įveikė savo rūkymo priklausomybę permezgusi daugiau nei 550 megztinių. JAV Kalifornijoje gyvenanti Casey taip pat naikino ilgalaikę priklausomybę nuo cigarečių per mezgimą, kuris tapo jos nauju ritualu ir padėjo įveikti stresą. Jos žodžiais, “trijų savaičių po to, kai atsisakiau rūkymo, vietoj cigaretės paėmiau mezgimą ir tuomet noras rūkyti dingo”.
Ne tik individualios istorijos, bet ir moksliniai tyrimai gali patvirtinti mezgimo naudą gydant priklausomybes. Pavyzdžiui, tyrimai substancijų vartojimo gydymo centruose rodo, kad mezgimas gali sumažinti patiriamą stresą ir pagerinti gebėjimą susidoroti su neigiamomis emocijomis, kurios dažnai sukelia recidyvus. Visgi mokslininkai atkreipia dėmesį, kad reikalingi plačiau apimantys, aukštos kokybės klinikiniai tyrimai, kad būtų galima pagrįsti mezgimo terapinį poveikį.
Kiti mezgimo pritaikymai ir potencialas
Be priklausomybių gydymo, mezgimas gali padėti žmogui atsikratyti kitų kompulsinių įpročių, tokių kaip plaukų traukimas ar odos krapštymas, taip pat mažinti užmarštinį naršymą socialiniuose tinkluose ar persivalgymą. Rankų užimtumas šiuo atveju veikia kaip natūrali atitraukimo priemonė ir padeda užkirsti kelią žalingoms emocinėms reakcijoms.
Vis tik, nors sklando nuomonės, kad mezgimas gali sumažinti kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, šios naudos moksliniai įrodymai yra menki arba nepateikti. Panašiai dar nėra aišku, kiek mezgimas gali padėti užkirsti kelią demencijai ar Alzheimerio ligai, nes dauguma tyrimų šioje srityje yra koreliaciniai, bet ne priežastiniai.
Pradžiai – kantrybė ir pagalba
Mezgimo mokymasis reikalauja laiko ir kantrybės, o pradžioje dažnai lydimas nesėkmių. Todėl ekspertai rekomenduoja jungtis prie vietinių mezgimo grupių, kur galima pasisemti palaikymo ir patarimų. Taip pat šalia mezgimo alternatyvos kaip „nerimo karoliai“ gali būti puiki priemonė tiems, kam mezgimas nepriimtinas dėl fizinių ar kitų priežasčių.
Galų gale, nors mezgimas nėra stebuklinga priemonė visiems, jis demonstruoja didelį potencialą kaip saugus ir lengvai prieinamas papildomas gydymo būdas, kuris gali padėti žmonėms įgyti geresnę savijautą, įveikti žalingus įpročius ir rasti ramybę net sudėtingose gyvenimo situacijose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.