Medicinos mokslas žengė milžinišką žingsnį širdies ligų prevencijos srityje – neseniai atrasta nauja dirbtinio intelekto (DI) modelio technologija leidžia itin tiksliai nustatyti pacientus, kuriems per artimiausius dešimt metų gresia širdies smūgis. Šis proveržis atveria duris į ankstyvą ligos diagnostiką ir efektyvesnį gydymą, kurie gali išgelbėti milijonus gyvybių.
Technologijos pagrindas – DI sistema, kuri yra pajėgi aptikti subtilius širdies uždegimo požymius, nepastebimus įprastos kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimų metu. Ši pažangi platforma – CaRi-Heart AI – šiuo metu išbandoma penkiose Jungtinės Karalystės ligoninėse, remiama Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS). Mokslininkai tikisi, kad artimiausiu metu ši naujovė bus įdiegta visoje šalyje, suteikiant galimybę žymiai ankščiau ir tiksliau įvertinti širdies ligų riziką.
Kaip veikia naujoji technologija ir kodėl ji yra svarbi
Šis DI modelis ne tik analizuoja paciento KT vaizdus, bet ir geba identifikuoti uždegiminius procesus vainikinėse arterijose – būklę, kuri dažnai būna pirminė priežastis vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms. Įprastinės priemonės, kurios iki šiol vertino tik bendruosius rizikos veiksnius, tokie kaip diabetas, rūkymas ar nutukimas, dažnai nepajėgdavo laiku prognozuoti rizikos, nes iš esmės neaptikdavo ankstyvųjų ligos pokyčių kraujagyslėse.
„Pirmą kartą galime nustatyti žmogaus akiai nematomus biologinius procesus, vykstančius prieš atsirandant kraujagyslės susiaurėjimui ir užsikimšimui“, – pažymi Oksfordo universiteto profesorius Keithas Channonas. Tai reiškia, kad liga diagnozuojama jau ankstyvose stadijose, kai dar galima efektyviai įsikišti ir užkirsti kelią grėsmingiems sveikatos sutrikimams, tokiems kaip infarktas ar insultas.
Realūs pavyzdžiai ir tyrimo rezultatai
Bandomajame projekte dalyvavo daugiau nei 40 tūkst. pacientų, kuriems buvo atlikta kompiuterinė tomografija dėl įvairių širdies sveikatos problemų. Analizė parodė, kad 80 % iš jų po tyrimo buvo galima saugiai grąžinti į pirminę sveikatos priežiūrą be papildomo gydymo, tačiau tiems, kurių arterijose buvo nustatytas uždegimas, per artimiausius 10 metų grėsė 20–30 kartų didesnė rizika mirti nuo širdies smūgio.
Vienas iš pacientų, 58 metų amžiaus Ianas Pickfordas, trumpai aprašė savo patirtį: po DI analizės jam buvo paskirti statinai, patarta mesti rūkyti ir padidinti fizinį aktyvumą. Vyras atkreipė dėmesį, kad supratimas apie prognozuojamą riziką paskatino jį rimtai susimąstyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą bei imtis prevencinių priemonių.
Dirbtinio intelekto vaidmuo prevencijoje ir ateities perspektyvos
Tyrimo vadovas profesorius Charalambosas Antoniadesas paaiškina, kad iki šiol rizikos vertinimo metodai buvo grindžiami tik apibendrinamais rizikos veiksniais, tačiau šis DI modelis leidžia tiksliai nustatyti pažeistas arterijų vietas dar prieš ligos išsivystymą. Tai reiškia, kad pacientai gali būti gydomi ankstyvoje stadijoje, sulėtinti arba nutraukti ligos progresavimą ir išvengti gyvybei pavojingo širdies priepuolio.
Šiuo metu Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas (NICE) vertina šios technologijos diegimo galimybes visos NHS sistemos mastu. Taip pat planuojama sprendimus priimti JAV. Tuo tarpu Europos Sąjungoje ir Australijoje ši naujovė jau turi leidimus naudoti klinikinėje praktikoje.
Be širdies smūgio rizikos vertinimo, DI technologija taip pat siekia pritaikyti savo taikymą insulto ir diabeto prevencijai, taip stiprindama sveikatos priežiūros sistemos galimybes kovoti su gyvybei pavojingomis ligomis ankstyvoje stadijoje.
Ši inovacija ne tik žymiai pagerina širdies ligų diagnostiką, bet ir gali tapti svarbiu žingsniu link ilgalaikės visuomenės sveikatos gerinimo. Laiku identifikavus riziką, galima išvengti didžiulių gydymo sąnaudų bei pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.