Šaltasis metų laikas atskleidžia svarbias tendencijas vaikų sveikatos srityje. Vis dažniau tėvai susiduria su realybe, kai jų mažyliai dažnai serga lankydami darželį. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai įspėja, jog lengvi susirgimai vaikystėje nėra neigiami, priešingai – jie užtikrina natūralų imuniteto stiprėjimą ir padeda vaikams ateityje tapti atsparesniais įvairioms infekcijoms.
Vienas iš esminių veiksnių išlaikyti gerą vaikų sveikatą yra nuoseklus higienos įpročių ugdymas nuo pat ankstyvo amžiaus. Dar 2020 metų tyrimai parodė, kad Lietuvoje stebimas ne tik vaikų skiepijimo apimčių sumažėjimas, bet ir prastas burnos bei dantų higienos rūpinimasis, kas tiesiogiai susiję su bendru vaikų sergamumo didėjimu. Per penkerius metus sergančių vaikų skaičius padidėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaikų iš 1000, o tai kelia didelį susirūpinimą tiek sveikatos priežiūros, tiek švietimo institucijoms.
Tinkamų higienos įpročių ugdymas ne tik namuose, bet ir darželyje
Vaikų darželio–mokyklos „Mažasis Klaipėdos licėjus“ sveikatos specialistė Aušra Kairienė pabrėžia, kad tinkami higienos įpročiai turi būti skatinami nuo pat pirmųjų dantukų išdygimo. Ankstyvas įpročių formavimas padeda vaikui savarankiškai rūpintis savo sveikata jau būnant didesniam, o svarbiausia, toks aiškus dėmesys stiprina ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą.
Šiuolaikinio gyvenimo tempas verčia manyti, kad tėvai gal ir nespėja visada pakankamai skirti dėmesio higienos mokymui, todėl darželiuose šis klausimas turi būti sprendžiamas kuo aktyviau ir sistematiškiau. Pasak specialistės, ugdymo įstaigos vaidmuo nepaprastai svarbus, nes vaikai daug laiko praleidžia būtent ten. Be to, ikimokyklinukai yra ypač imlūs naujovėms, todėl žaidimo forma perteiktos žinios įsisavinamos greičiau, efektyviau ir ilgiau išlieka atmintyje.
Inovatyvūs mokymo metodai ir sveikatos stiprinimo programos
Darželiuose taikomos unikalios ugdymo priemonės, kurios padeda vaikams suvokti rankų plovimo svarbą ar tinkamą dantų priežiūrą.
Pavyzdžiui, specialūs milteliai ant rankų parodo likusius mikrobų pėdsakus, o šviesa atskleidžia dantų apnašas, kurios reikalauja didesnio dėmesio. Tokie vizualūs metodai moko vaikus būti sąmoningais ir rūpestingais savo higienos atžvilgiu.
Taip pat vaikai mokosi sveikos mitybos principų, pirmosios pagalbos suteikimo, saugios aprangos pasirinkimo, o svarbiausia – įgyja žinių apie žmogaus organizmo funkcijas ir natūralias imuninio atsparumo stiprinimo priemones. Tokie kompleksiniai mokymai padeda ugdyti atsakingą požiūrį į sveikatą, suteikia pasitikėjimo savimi ir mažina nerimą dėl naujų patyrimų.
Psichologinė sveikata ir jos poveikis imuninei sistemai
Specialistė akcentuoja, kad vaiko psichologinė savijauta yra glaudžiai susijusi su imunine sistema. Dažnas vaikų susirgimas dažnai siejamas su stresu, kurį sukelia nauja, nepažįstama aplinka ir emociniai pokyčiai, kai vaikas pradeda lankyti darželį. Todėl naujos aplinkos priėmimas ir geras ryšys su pedagogais yra būtinas norint sumažinti stresą ir pagerinti bendrą vaikų sveikatą.
Licėjuje įrengti sensoriniai kambariai bei kitokios emocinę gerovę skatinančios veiklos padeda vaikams valdyti neigiamas emocijas ir sudaro palankias sąlygas adaptacijai bei sveikai socializacijai. Dėl šios priežasties tokios iniciatyvos yra ne mažiau svarbios nei higienos įpročių diegimas.
Ligos kaip natūrali imuniteto mokykla
Nors tėvams dažnai kelia nerimą dažnas vaikų susirgimas darželyje, specialistė pabrėžia, kad tai yra natūrali imuninio atsparumo formavimo dalis. Kūdikiai ir ikimokyklinukai „mokosi“ kovoti su virusais ir bakterijomis būdami kolektyve, taip palaipsniui stiprindami savo organizmą. Vitaminai ir kitos priemonės gali tik papildyti šį procesą, tačiau svarbiausias imuniteto formavimo būdas yra natūralus susidūrimas su ligomis bei jų įveikimas.
Reabilitacijos svarba vaikų sveikatai darželyje
Darželiuose vis didesnį dėmesį reikia skirti ne tik prevencijai, bet ir ligų sukeltų padarinių gydymui bei vaikų atstatymui po susirgimų. Pavyzdžiui, „Mažajame Klaipėdos licėjuje“ veikiančios inhaliacijos, masažai, mankštos ir kitos reabilitacinės procedūros padeda greičiau atsigauti po kvėpavimo takų infekcijų ar kitų ligų.
Tokie kompleksiniai sveikatingumo užsiėmimai stiprina bendrą vaikų fizinę būklę, gerina laikyseną ir netgi mokina kvėpavimo bei emocijų valdymo technikų, kurios yra itin svarbios norint išlaikyti gerą psichoemocinę sveikatą bei lengviau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
A. Kairienė prognozuoja, kad ateityje Lietuvos ugdymo įstaigos turėtų aktyviau integruoti reabilitacijos programas, taip mažinant medicinos sistemų perkrovimą ir užtikrinant greitesnę pagalbą vaikams pažįstamoje ir saugioje aplinkoje.
Apibendrinant, lengvi susirgimai vaikystėje nėra tiesiog nepageidautinas reiškinys. Tai – gyvybiškai svarbus organizmo atsparumo ugdymo procesas, kurį tinkamai papildžius higienos įpročių išmokimu, psichologinės gerovės palaikymu bei reabilitacinių priemonių įtraukimu, galime tikėtis sveikesnės ir atsparesnės ateities kartos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.