Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas, sulaukęs 70 metų, atvirai papasakojo apie savo požiūrį į pinigus, finansų valdymą ir gyvenimo vertybes. Jo filosofija išsiskiria paprastumu ir racionalumu – „Turtingas žmogus yra ne tas, kuris turi daug pinigų, o tas, kuriam jų užtenka.“
Jis atskleidė, kad jo naujausias pirkinys yra nešiojamasis kompiuteris, kuris yra būtinas darbo įrankis ir padeda rengti paskaitas. Toks praktiškas požiūris į išlaidas iliustruoja gydytojo sugebėjimą išskirti svarbiausius poreikius nuo nereikalingų pirkinių. Emocijos perkant jam nesudaro pagrindinio veiksnio – J. Fišas dažniausiai perka tai, kas reikalinga, nors turi ir vieną nedidelį pomėgį – kolekcionuoti „Paskutinės vakarienės“ motyvais tapytų paveikslų reprodukcijas. Iki šiol jam pavyko surinkti penkis tokius egzempliorius.
Pinigų valdymo principais jis dalijasi su kitais
Gydytojas taip pat prisipažino, kad turi silpnybę knygoms, tačiau nėra linkęs išlaidauti be reikalo. Atsiskaityti už pirkinius jam niekas neprivalo, nes jis prisiima asmeninę finansinę atsakomybę. Jo finansų filosofija remiasi nuostata, kad neturėti daug pinigų yra geriau, negu turėti per daug ir nežinoti, kaip juos tinkamai valdyti. Jis taip pat pabrėžia, kad pinigų valdymo įgūdžiai turi būti formuojami nuo vaikystės. Vaikai, augę šeimose, kur pinigų tvarkymo taisyklės aiškios, paprastai moka investuoti ir padėti kitiems, o staigus ir neplanuotas didelis turto įgijimas dažnai atneša daugiau nelaimių nei laimės.
J. Fišo gyvenimo kelias buvo savarankiškas nuo ankstyvos jaunystės – studijų metu jis dirbo sanitaru, gaudavo stipendiją, todėl galėjo laisvai planuoti savo biudžetą. Šeima nebuvo mokoma finansinio tvarkymosi taisyklių, todėl savo gyvenimo patirtį gydytojas sukūrė savarankiškai. Jis pažymi, kad pinigai jam reikalingi ne dėl prabangos, o tam, kad galėtų padėti artimiesiems, jaustųsi saugus ir galėtų patenkinti pagrindinius poreikius.
Parama aplinkiniams – svarbi vertybė
Gydytojas pabrėžia, kad labdaros idėja jam yra artima širdžiai, todėl jis remia Ukrainą ir padeda sunkiau besiverčiantiems kaimo bendruomenės nariams. Daiktus, kurie nebereikalingi, jis dažnai atiduoda tiems, kam jų labiau reikia. Ši socialinė atsakomybė yra neatskiriama jo pinigų filosofijos dalis, rodanti, kad pinigai yra ne tik priemonė, bet ir galimybė dalintis ir padėti kitiems.
Įdomu, kad J. Fišas nesidomi pinigų reformų ar prekių kainų pokyčiais – jis stengiasi į viską žiūrėti ramiai ir protingai, nes pinigų vertė ir siūlomi dalykai gali kisti, bet pagrindinės gyvenimo vertybės išlieka. Finansinių rezervų, skirtų „juodai dienai“, jis nesidaugina, nors suvokia būtinybę gyventi apdairiai ir taupyti, ypač turėdamas šešiolikametį sūnų, kuriam reikia pasirūpinti.
Dovanos ir finansinės svajonės
Gydytojas savo dovanas kitiems renkasi apgalvotai ir maloniai, nes jam smagiau pirkti kitiems, o ne sau. Jei gauna dovanas, kurios jam nepatinka, mielai jas dovanoja tiems, kuriems jos būtų vertingesnės. Jo svajonė – įkurti modernią neurologijos kliniką, kurioje pacientai galėtų gauti kokybišką reabilitaciją. Nors šis sumanymas su metais praranda dalį entuziazmo, jis išlieka gydytojo gyvenimo siekiu.
Ritualai, laisvė ir pinigai
J. Fišas skeptiškai vertina burtus ar ritualus, galinčius privilioti finansinę sėkmę, tačiau mano, kad tam tikri veiksmai gali turėti įtakos žmogaus likimui dėl mūsų riboto suvokimo. Dėl pinigų ir laisvės santykio gydytojas išreiškė subalansuotą nuomonę: pinigai nėra laisvės ar laimės garantas, bet be jų vartotojiškoje visuomenėje gyventi sudėtinga. Jie yra tik viena iš laimės sudedamųjų dalių, nors daug svarbesnės yra meilė, dvasinė pilnatvė ir tikrasis gyvenimo prasmingumas.
Šio interviu metu gydytojas Jokūbas Fišas atskleidžia ne tik savo finansinius įpročius, bet ir gyvenimo vertybes, kurios gali būti įkvėpimu kiekvienam mąstyti apie pinigus ne kaip tikslą, bet kaip priemonę prasmingam ir atsakingam gyvenimui bei pagalbai kitiems.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




