Vaikų nutukimas šiandien pasaulyje tapo itin rimta sveikatos problema, kurios mastai dažnai lyginami su pasauline pandemija. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius keturis dešimtmečius vaikų ir paauglių nutukimo atvejai išaugo daugiau nei penkis kartus. 1990 metais su nutukimu gyveno apie 31 milijoną vaikų, o 2022 metais antsvorio ar nutukimo problema jau paveikė daugiau nei 160 milijonų vaikų visame pasaulyje. Dar labiau neramina PSO pateikiamos prognozės, teigiančios, jog iki 2035 metų šia liga gali sirgti net daugiau nei 4 milijardai žmonių.
Ši problema neaplenkė ir Lietuvos. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Simona Bereikienė pabrėžia, kad vaikų nutukimas – ne tik estetinis ar laikinas iššūkis, bet liga, kuri gali turėti ilgalaikes ir sunkias pasekmes. Nutukimas žymiai padidina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei metabolinis sindromas. Be to, dažnai vaikams, ypač paaugliams, kyla psichologinių problemų – nuo žemos savivertės iki patyčių, kurios dar labiau veikia jų socialinę ir emocinę būklę.
Kaip nustatomas vaikų nutukimas?
Vienas pagrindinių rodiklių vertinant vaiko fizinę būklę yra kūno masės indeksas (KMI), kuriuo vertinamas svorio ir ūgio santykis, pritaikytas pagal vaiko amžių ir lytį procentilių metodu. Optimalus KMI paprastai svyruoja nuo 5 iki 85 procentilio – tai normalus svoris. Tuo tarpu vaikai, kurių svoris patenka į 85–95 procentilių intervalą, laikomi turinčiais antsvorį, o jei KMI viršija 95 procentilį, diagnozuojamas nutukimas. Lietuvos Respublikos Higienos instituto duomenimis, net 22,4 proc. lietuviškų vaikų nuo 7 iki 17 metų turi antsvorį ar yra nutukę.
Nutukimas kaip liga ir jos padariniai
Nutukimas pripažįstamas liga, kuriai būdingas savo tarptautinis ligų klasifikacijos kodas. Jos negalima nuvertinti, nes, palikta neprižiūrima, ji sukelia daugybę komplikacijų. Net maži vaikai nuo dvejų metų gali sirgti antsvoriu ar nutukimu, o su amžiumi rizika susirgti ir susidurti su teisėtų sveikatos sutrikimų tik didėja.
Dažnai gydytojai pastebi, kad nutukę vaikai gali turėti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, didėjantį mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, griaučių ir raumenų sistemos problemas. Be to, šie vaikai susiduria su didesniu psichologiniu spaudimu: jie gali tapti patyčių objektais, užsidaryti socialiai, vengti aktyvios veiklos ir būrelių, kas dar labiau blogina jų fizinę būklę ir sustiprina nutukimo eigą. Toks užburtas ratas gali lemti net sunkias emocines problemas ir didesnį savižudybių skaičių jaunimo tarpe.
Kada tėvams reikėtų susirūpinti?
Tėvais būtina atidžiai stebėti vaiko svorio pokyčius – ypač staigius ir reikšmingus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai pas šeimos gydytoją yra būtini, o vaikams, turintiems nutukimą, spaudimas matuojamas kiekvieno vizito metu. Be to, svarbu konsultuotis su specialistais gastroenterologais, endokrinologais ir dietologais, siekiant sudaryti tinkamą gydymo planą.
Kaip išvengti vaikų nutukimo?
Svarbiausi prevencijos metodai yra subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla. Vaikams nuo 5 iki 17 metų rekomenduojama kasdien skirti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo. Svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų – ilgiau nei dvi valandas be pertraukos sėdėjimas prie televizoriaus ar mobiliojo telefono skatina svorio didėjimą.
Mityboje rekomenduojama rinktis pilno grūdo gaminius, ankštinius produktus, liesą mėsą, paukštieną, liesus pieno produktus ir sveikus augalinius riebalus (pvz., alyvuogių aliejų, riešutus). Verta vengti greitai virškinamų angliavandenių, baltų miltų gaminių, perdirbtos mėsos, saldžių gėrimų ir per didelio druskos kiekio. Taip pat ypatingą dėmesį reikėtų skirti pakankamam skysčių vartojimui – bent 2 litrai vandens per dieną yra būtinas.
Vaikų kardiologė Simona Bereikienė pabrėžia, kad didžiulę reikšmę turi tėvų įsipareigojimas ir jų pavyzdys. Sveikos gyvensenos modeliavimas šeimoje, bendros aktyvios veiklos ir tinkama mityba sudaro realią galimybę apsaugoti vaiką nuo nutukimo. Ypač svarbus laikotarpis – vaikų nuo 2 iki 5 metų amžius, kai formuojasi valgymo įpročiai, kurie lemia tolesnę jų sveikatą.
Viso to pagrindu galima drąsiai teigti, kad vaikų nutukimas nėra tik laikina tendencija ar mados klausimas. Tai šiandienos sveikatos iššūkis, reikalaujantis kompleksinių sprendimų ir atsakingo požiūrio iš šeimų, specialistų ir visuomenės. Tik taip galėsime apsaugoti naująją kartą nuo rimtų sveikatos sutrikimų ir užtikrinti jų geresnę ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.