Gimdos mioma – tai dažnas moterų sveikatos sutrikimas, kuris dažnai gali būti nepastebėtas, nes ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Šie gerybiniai raumeniniai navikai gali turėti įvairų dydį – nuo mažų kaip žirnis iki didelių, kurie deformuoja gimdos struktūrą. Daugiausia gimdos miomos diagnozuojamos reprodukcinio amžiaus moterims, ypač tarp 30 ir 50 metų, tačiau ši liga gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Vis dėlto, nemaža dalis gimdos miomų lieka nepastebėtos, nes simptomai gali visiškai nesireikšti, o diagnozė dažnai nustatoma atsitiktinai atliekant ginekologinį arba prenatalinį ultragarsinį tyrimą.
Gydytojas radiologas Andrej Afanasjev paaiškina, kad nors tikslios priežasties, kodėl susidaro gimdos miomos, nėra nustatyta, manoma, jog svarbų vaidmenį atlieka moteriškieji hormonai estrogenai ir progesteronas. Dėl jų įtakos šie dariniai gali augti, o simptomų sunkumas dažnai priklauso nuo miomų dydžio, skaičiaus ir lokalizacijos gimdoje.
Gimdos miomos simptomai ir jų įtaka moters sveikatai
Simptomai gali būti itin įvairūs, o kartais moterys jų ir nejaučia. Dažniausi požymiai yra: gausus kraujavimas per mėnesines, kuris gali sukelti anemiją, dubens skausmas, spaudimo ar pilnumo jausmas apatinėje pilvo dalyje. Jeigu mioma spaudžia šlapimo pūslę, gali sutrikti šlapinimosi funkcija – pasireikšti dažnas poreikis šlapintis arba sunkumas pilnai ištuštinti šlapimo pūslę.
Be to, dėl spaudimo nervų gali atsirasti nugaros ar kojų skausmas, o didelės miomos gali sukelti pilvo patinimą ir vidurių užkietėjimą, ypač jei moteris yra smulkaus kūno sudėjimo. Intymiame gyvenime taip pat gali iškilti problemų – gali atsirasti skausmas arba diskomfortas lytinių santykių metu.
Vienas iš rimtesnių gimdos miomų poveikių yra jų įtaka moters vaisingumui – tiesioginis ar netiesioginis nevaisingumas, persileidimai ar komplikacijos nėštumo metu, tokios kaip būtinybė atlikti cezario pjūvį.
Todėl pastebėjus minėtus simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą. Gimdos miomos diagnozei sekti svarbu reguliariai atlikti dubens ultragarsinius tyrimus, ypač jeigu jau nustatytos miomos.
Gydymo galimybės: nuo medikamentų iki inovatyvių procedūrų
Gydytojas Andrej Afanasjev atkreipia dėmesį, kad gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo miomos skaičiaus, dydžio, simptomų intensyvumo, pacietės amžiaus bei jos asmeninių poreikių. Tradiciškai dažnai siūlomas chirurginis gydymas, tačiau ne visos pacientės nori ar gali juo pasinaudoti. Kartais moterys renkasi laukti ir stebėti būklę, tačiau gydytojas perspėja, kad natūraliai miomos dažniausiai nesumažėja, o simptomų intensyvumas gali tik didėti.
Medikamentinis gydymas gali sulėtinti miomos augimą, tačiau nesuprastins jau atsiradusių simptomų ir nepanaikins miomos. Taip pat nereikėtų tikėtis gydomosios naudos vartojant įvairius maisto papildus – ilgalaikis jų vartojimas simptomų nesumažina. Chirurginis gydymas, ypač minimaliai invazinė laparoskopinė miomektomija, yra laikomas aukso standartu, nes leidžia efektyviai pašalinti miomas su minimalia intervencija ir greitu atsigavimu.
Jeigu miomos yra itin didelės arba moteris neplanuoja ateityje turėti vaikų, gydytojai kartais siūlo histerektomiją – gimdos pašalinimą, siekiant visiško ligos pašalinimo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Šiuolaikinėje medicinoje išskiriamas ir inovatyvus gydymo metodas – miomos embolizacija. Tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu arterijos, maitinančios miomos mazgus, yra užkemšamos, taip sumažinant jų kraujotaką. Dėl to miomos pradeda nykti, sumažėja jų dydis ir simptomai ženkliai palengvėja jau per kelis mėnesius. Pacientės dažniausiai grįžta į kasdienį gyvenimą vos per keliolika dienų po procedūros, ji atliekama be bendros nejautros ir su keliais mažais pjūviukais.
Po procedūros priežiūra ir gyvenimo kokybės gerinimas
Po embolizacijos svarbu susilaikyti nuo sunkių fizinių apkrovų apie dvi savaites, vengti maudymosi atvirose vandens telkinių vietose ir stebėti savo būklę. Gali pasireikšti nedidelis temperatūros pakilimas ar išskyrų atsiradimas, tačiau tai yra laikini reiškiniai, rodantys organizmo atsistatymą. Po maždaug šešių mėnesių gydytojas rekomenduoja atlikti ultragarsinį tyrimą, norint įvertinti gydymo efektyvumą.
Embolizacijos metodas yra ypač tinkamas moterims, kurios nori išsaugoti gimdą, vengti chirurginių intervencijų arba greitai sugrįžti prie savo gyvenimo ritmo. Tai naujas, bet labai perspektyvus gydymo būdas, kuris vienas pagrindinių lemia palankią prognozę ir sumažina atsinaujinimo riziką.
Apibendrinant, gimdos miomos yra dažnas ir kartais itin subtiliai besireiškiantis sveikatos sutrikimas, kuris gali turėti rimtų pasekmių moters gyvenimo kokybei ir vaisingumui. Reguliarus profilaktinis ginekologinis tyrimas ir tinkamas gydymas leidžia palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą, išvengti komplikacijų ir išlaikyti kvalifikuotą priežiūrą savo sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.