Uliūnų kaimas Panevėžio rajone tapo netikėta atvira galerija: vieno gyventojo darbai traukia praeivių žvilgsnius ir skatina užsisakyti panašius medžio kūrinius. Valerij Kunigel (46 m.) kuklinasi vadintis menininku, tačiau jo pjūklu sukurtos skulptūros dažnai laužo stereotipus apie tradicinę tautodailę ir stebina formų nuoširdumu bei jėga.
Vaikystės įtaka ir sugrįžimas prie medžio
Medžio drožinėjimas Valerijui buvo pažįstamas nuo jaunystės – pirmuosius bandymus jis atliko būdamas apie dvidešimt, tačiau dėl gyvenimo permainų laikinai nutolo nuo šios veiklos. Po beveik dvidešimties metų pertraukos drožėjo įrankiai vėl sugrįžo į rankas, o kūryba – į kasdienybę. Prisimindamas vaikystę, meistras pasakoja apie glaudų ryšį su gamta: “Beveik visos mano vaikystės vasaros būdavo praleidžiamos kaime – pas močiutę ir senelį. Senelis miške dirbo eiguliu, tad kartu su juo būdavau, padėdavau jam. Kadangi miškas visada buvo šalia, tai ir mano dirbinių tematika eina būtent iš miško”. Šios patirtys atsispindi tiek motyvuose, tiek pasirinkto darbo ritme bei medžiagų supratime.
Technika ir autoriaus braižas
Skirtingai nuo tradicinės drožybos, Valerij daugiausia naudoja pjūklą, todėl jo skulptūros įgyja kitas formas, grubesnę, ekspresyvų braižą. Tokia netradicinė technika leidžia greičiau išgauti didesnius objektus ir suteikia kūriniams savitą dinamiką. Meistras pabrėžia, kad, nors klientai dažnai nori “tokios pačios” skulptūros, identiškų darbų jis nesukuria: „Žmonės pamato mano jau padarytus dirbinius ir užsisakydami sako, kad nori tokios pačios skulptūros. Bet aš tokių pačių nedarau – tokios pačios skulptūros niekada nebūna. Tuomet man klientai leidžia improvizuoti – bent kokią nors detalę pridedu ar pakeičiu, kad nebūtų niekur identiškų darbų.
Galų gale žmonės lieka tik dar labiau patenkinti.”
Šis požiūris užtikrina, kad kiekvienas kūrinys išlieka unikalus, o pirkėjai gauna tiek estetinę, tiek emocinę vertę. Kaina paprastai priklauso nuo sudėtingumo ir dydžio – apie vieno metro aukščio skulptūra vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų, tačiau kainos gali svyruoti priklausomai nuo užsakymo specifikos.
Gyvenimas tarp darbų ir auganti paklausa
Valerij prisipažįsta, kad namuose skulptūrų daug nėra – jis juokauja esąs „batsiuvys be batų“. Vis dėlto Uliūnų kaimas pilnas jo darbų: draugai ir kaimynai puošia sodybas medžio dirbiniais, todėl miestelio aplinka tapo kūrinio ekspozicija. Meistro nuomone, medžio dirbinių paklausa didėja – žmonės vertina natūralumą ir išskirtinumą. „Ir vėl imama vertinti medines skulptūras – turbūt jau tas visas plastikas žmonėms yra atsibodęs. Taip pat ir sodybų gausėjimas prisideda, žmonės nori jas pasigražinti“.
Tiems, kurie nori pamatyti daugiau Valerijaus darbų ar užsakyti skulptūrą, jis yra pasiekiamas per savo Facebook paskyrą. Jo kūryba – pavyzdys, kaip tradicinės medžiagos ir netradicinės technikos susijungia į gyvą, prieinamą meną, kuris puošia kasdienybę ir stiprina ryšį su gamta.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.