Pastaruoju metu mokslininkai vis aktyviau tiria perdirbto maisto poveikį žmogaus sveikatai, ypač atkreipdami dėmesį į jo neigiamą įtaką smegenų kraujagyslėms ir kognityvinėms funkcijoms. Naujausi tyrimai rodo, kad stipriai perdirbti maisto produktai ne tik didina kognityvinių sutrikimų riziką, bet ir gali ženkliai padidinti insulto atvejus.
Tyrimas, paskelbtas medicinos žurnale „Neurology“, atskleidžia, jog vartojant didesnį kiekį perdirbtų produktų, net ir laikantis sveikatai palankių mitybos modelių, tokių kaip Viduržemio jūros regiono, DASH ar MIND dietos, pastebimas reikšmingas rizikos padidėjimas. Šios dietos, kurios akcentuoja augalinio maisto vartojimą, skatina valgyti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, pupelių ir sėklų, kartu ribojant cukraus, raudonos mėsos ir ypač apdorotų maisto produktų suvartojimą.
Gydytojas kardiologas Andrew Freemanas teigia, kad vos 10 procentų didesnis ypač apdoroto maisto suvartojimas susijęs su net 16 procentų didesne kognityvinių funkcijų sutrikimo rizika. Šis faktas įrodo, kad net ir subalansuota mityba gali neturėti būtinų sveikatai apsauginių savybių, jei joje randama per daug prastų maisto produktų.
Perdirbto maisto sąrašas ir jo poveikis
Į ypač apdorotų maisto produktų sąrašą patenka fasuotos sriubos, padažai, šaldytos picos, greitai paruošiami valgiai, taip pat įvairūs dešrainiai, dešrelės, bulvytės fri, gazuoti gėrimai, parduotuvėje pirkti saldainiai, pyragaičiai, keksiukai ir ledai. Šie maisto produktai dažnai turi didelį kalorijų, pridėtinio cukraus ir druskos kiekį, tuo pačiu juose trūksta skaidulinių medžiagų. Tokia mityba gali skatinti kardiometabolines ligas, nutukimą, antrojo tipo diabetą ir aukštą kraujospūdį – pagrindinius veiksnius, lemiančius smegenų kraujagyslių sveikatos pablogėjimą.
Insulto rizikos ryšys su perdirbtu maistu
Remiantis Masačusetso ligoninės Bostone atliktu tyrimu, kuriame analizuoti 30 tūkstančių amerikiečių sveikatos duomenys iki 20 metų, nustatyta, kad tie, kurie suvartoja daugiausia perdirbtų maisto produktų, turi 8 proc. didesnę insulto riziką. Tačiau vartojant daugiau natūralių ar minimaliai perdirbtų produktų, insulto rizika sumažėja apie 9 procentais.
Pagrindinės neigiamo poveikio priežastys – perdirbtas maistas lemia cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, kuris skatina diabeto, nutukimo, aukšto kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio didėjimą – pagrindinių širdies ir smegenų kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Taip pat įtarimų kelia maisto priedai, tokie kaip emulsikliai, dažikliai ir nitratai, galintys trikdyti žarnyno mikrobiomos pusiausvyrą ir sukelti uždegimą, kuris neigiamai veikia kraujagyslių būklę.
Ateinantys iššūkiai ir būtinybė keisti požiūrį
Pastaruoju metu vis daugiau apklausų ir metaanalizių patvirtina šį pavojų. Remiantis 45 metaanalizių apžvalga, kurioje dalyvavo beveik 10 milijonų žmonių, jau 10 procentų didesnis ypač perdirbto maisto suvartojimas susijęs su didesne rizika susirgti ar mirti nuo daugelio sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, psichikos negalavimus, nutukimą, miego sutrikimus, diabetą ir depresiją.
Andrew Freemanas pabrėžia, jog tokio maisto produktų ženklinimas turėtų būti toks pat griežtas, kaip ir ant cigarečių pakuočių, įspėjant apie riziką sveikatai. Jis ragina visuomenę keisti mitybos įpročius, skatinant vaisių ir daržovių vartojimą vietoje greito maisto – tai ypač svarbu jaunajai kartai, kuriai būtina užtikrinti galimybę lengvai pasiekti aukštos kokybės maistą.
Tinkamai parinkta mityba yra viena svarbiausių prevencinių priemonių užtikrinant smegenų ir bendrą sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Vartojant kuo daugiau natūralių produktų, galima ženkliai sumažinti ne tik insulto, bet ir kitų lėtinių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.