Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra viena didžiausių grėsmių gyventojų sveikatai Lietuvoje. Statistikos duomenys rodo, kad net 54 procentai mirčių mūsų šalyje yra siejami su širdies ligomis – rodiklis, kuris vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Šis skaičius atskleidžia, kaip svarbu rūpintis širdies sveikata ir nepraleisti ankstyvųjų ligų požymių, kuriuos dažnai lydi subtilūs, sunkiai atpažįstami simptomai. Pasaulinė širdies diena primena, kad tinkami kasdieniai įpročiai ir prevencinės priemonės yra patikimi įrankiai, padedantys išsaugoti gerą širdies būklę.
Genetika ir gyvenimo būdo įtaka širdies sveikatai
Kauno ligoninės Kardiologijos konsultacijų poliklinikos vadovė, profesorė Jolanta Laukaitienė patvirtina, kad nors genetinis polinkis turi įtakos, jis tik sustiprėja pasirinkus nesveiką gyvenimo būdą. Jei šeimoje jau yra buvę širdies infarktų ar insultų atvejų, tai ženkliai didina riziką šeimos nariams, ypač jei nesikeičia gyvensenos veiksniai. Tai rodo, kad prevencija ir reguliarios sveikatos patikros yra itin svarbios, siekiant laiku užkirsti kelią rimtoms širdies ligoms.
Subtilūs, bet svarbūs pirmieji simptomai
Vaistininkė Evelina Mockė pabrėžia, kad pirmieji prasto širdies sveikatos signalai dažniausiai yra subtilūs ir ne visiškai aiškūs. Tai gali būti neįprastas širdies plakimas, permušimai, lengvas krūtinės spaudimas ar diskomfortas, ypač fizinio krūvio metu. Kiti svarbūs požymiai yra dusulys net ir atliekant nedidelį fizinį krūvį, padidėjęs nuovargis, kojų ir čiurnų tinimas, galvos svaigimas ar net epizodai, kuriuos lydėdavo alpimas. Šiuos simptomus pajutus svarbu nedelsti ir nedelsti kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnostika gali gelbėti gyvybes.
Rizikos veiksniai ir jų sudėtingumas
Profesorės Laukaitienės teigimu, pagrindiniai širdies ligų rizikos faktoriai – nesveika mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, cukrinis diabetas, stresas ir miego trūkumas – nors ir gerai žinomi, bet realybėje suvaldyti juos yra sudėtinga.
Oro tarša taip pat prisideda prie kraujagyslių ligų rizikos didėjimo. Todėl visuomenės švietimas ir sveikos gyvensenos propagavimas yra būtini siekiant sumažinti veikliųjų veiksnių poveikį.
Kasdieniai įpročiai ir profilaktika
Rūpinimasis širdies sveikata turi tapti kasdienės rutinos dalimi. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 80 proc. širdies ligų atvejų galima išvengti, reguliuojant kraujospūdį, atsisakius rūkymo ir sumažinus blogojo cholesterolio kiekį. Svarbu į savo racioną įtraukti daug daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų produktų, vengti sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto. Fizinis aktyvumas, rekomenduojamas bent 150 minučių per savaitę, taip pat stiprina širdį ir sumažina ligų riziką.
Be to, vertėtų rūpintis streso valdymu – meditacija, joga, pakankamu poilsiu ir laisvalaikiu. Kokybiškas miegas, atliekamas reguliariai panašiu laiku, taip pat svarbus cirkadinių ritmų palaikymui, kurie tiesiogiai sąlygoja širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Taip pat būtina išgerti pakankamai vandens, nes tai padeda palaikyti kraujo tūrį ir tinkamą kraujo klampumą, mažinant širdies apkrovą.
Svarba laiku atlikti tyrimus
Pasak vaistininkės E. Mockės, ŠKL dažnai progresuoja „tyliai“ – pavyzdžiui, ilgai nepastebimas padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolis gali pakenkti kraujagyslių sienelėms nežymiai, bet nuolat. Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia anksti nustatyti rizikos veiksnius, todėl įvertinus situaciją galima laiku pradėti gydymą ar keisti gyvenimo būdą ir išvengti rimtų komplikacijų – infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo.
Vyresnių vyrų didesnė rizika ir prevencinės programos
Dėmesį verta atkreipti į tai, kad Lietuvos vyrų, ypač 35–64 metų amžiaus grupėje, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 2,5–4,5 karto didesnis nei moterų. Dėl šios priežasties viena ankstyviausiai pradėtų prevencijos programų yra skirta 40–60 metų asmenims, ragindama juos pasitikrinti savo širdies būklę, įvertinti riziką ir gauti išsamią konsultaciją apie ligų prevenciją.
Taigi, rūpinimasis širdies sveikata turi prasidėti kuo anksčiau. Laiku atpažinti pirmuosius subtilius ligos požymius, rūpintis kasdieniais sveikais įpročiais ir dalyvauti prevencinėse programose – tai pagrindiniai žingsniai, padedantys sumažinti širdies ligų žalą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.