Pastaraisiais metais pasaulyje fiksuojamas nuoseklus psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos ir nerimo – atvejų augimas. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, jog šį neigiamą pokytį stipriai lėmė tiek COVID-19 pandemija, tiek Ukrainos karas, tačiau didžioji dalis įtampą patiriančių žmonių susiduria su stresu ir darbinėje aplinkoje. Darbo vietoje patiriamas stresas, įtampa, nerimas arba nuolatinis spaudimas gali būti pirmieji požymiai, signalizuojantys apie emocinį perdegimą, kuris ilgainiui kenkia ne tik asmeninei sveikatai, bet ir darbo efektyvumui.
Perdegimo simptomas – ne tik emocinės problemos, bet ir darbo našumo kritimas
Remiantis „Mental Health Foundation“ tyrimo duomenimis, kas septintas darbuotojas patiria įvairių psichikos sveikatos sutrikimų darbo vietoje. Įtampa dėl didelio darbo krūvio, baimė neįvykdyti užduočių, nerimą keliantys santykiai su kolegomis ar vadovais, bei nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas – tai veiksniai, kurie nuolat veikia darbuotojo psichinę būklę ir kelia pavojų perdegimui. Kauno „Kardiolitos klinikų“ medicinos psichologė Vilma Stundžienė pabrėžia, kad įsisenėjęs stresas ir emocinis išsekimas mažina darbo efektyvumą, verčia darbuotojus dirbti viršvalandžius, pamiršti asmeninius poreikius, o ilgainiui tai sukelia bejėgiškumo ir savivertės praradimo jausmus, kurie gali baigtis rimtomis psichologinėmis problemomis.
Psichologai įspėja – perdegimo atpažinimas dažnai uždelstas
Statistikos rodo, kad žmonės šiandien 6 kartus dažniau jaučia nuovargį ir stresą nei prieš kelerius metus. Vis daugiau pacientų, kreipiasi pagalbos į psichologus, tačiau perdegimo problemas dažnai linkstama ignoruoti arba neįvardyti tiesiogiai. „Stebby“ vadovas Kęstutis Mackelis atkreipia dėmesį, jog įmonės ir darbuotojai dažniausiai imasi veiksmų jau pastebėjus rimtus perdegimo požymius, o prevencijos priemonės lieka nepakankamai išplėtotos. Anot jo, darbuotojų išlaikymas, užkertant kelią perdegimui, ne tik gerina darbo atmosferą, bet ir sumažina įmonės išlaidas, nes naujų specialistų samdymas gali kainuoti per pusę metų darbuotojo atlyginimo dydžio sumą.
Psichologinio atsparumo svarba prevencijoje
Vienas pagrindinių būdų kovoti su stresu ir perdegimu yra stiprinti psichologinį atsparumą – gebėjimą tinkamai reaguoti į tiek teigiamas, tiek neigiamas gyvenimo situacijas, reguliuoti emocijas ir spręsti problemas kritiškai mąstant. Medicinos psichologė V. Stundžienė pažymi, kad svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, tokius kaip padidėjęs dirglumas, sumažėjusi motyvacija ar darbinis išsiblaškymas, ir atitinkamai keisti gyvenimo įpročius. Dėmesingumo ir savimonės stiprinimas padeda geriau susidoroti su kasdieniais stresoriais ir išvengti rimtesnių psichologinių problemų ateityje.
Individualūs sprendimai – pagrindas efektyviai kovai su perdegimu
Ekspertai vieningai sutaria, kad nėra vieno universalaus recepto, kaip išspręsti perdegimo problemą – svarbu atrasti tai, kas geriausiai tinka kiekvienam žmogui. „Stebby“ platforma yra pavyzdys, kaip įmonės gali suteikti darbuotojams plačią pasirinkimo galimybę – sporto užsiėmimus, psichologinę pagalbą, masažus, meno terapiją ar kitas sveikatinimo paslaugas. Tokiu būdu kiekvienas darbuotojas gali atrasti sau labiausiai tinkančias priemones, kurios skatintų geresnę emocinę būklę bei suderintų darbo ir poilsio balansą.
Be to, reguliari fizinė veikla, kaip pastebi medikė, yra nepakeičiama priemonė gerinti savijautą, mažinti nerimo ir streso lygį bei stiprinti emocinę sveikatą, ypatingai šiuolaikiniam sėdimą darbą dirbančiam žmogui. Šiandien ypač svarbu ne tik reaguoti į iškylančias problemas, bet ir imtis aktyvios prevencijos, kuri padeda išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę ir darbingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.