Apsilankymas bažnyčioje dažnai sukelia mažų ir didelių klausimų: kiek paaukoti per mišias, kiek skirti krikštynoms ar vestuvėms, ar auka yra privaloma? Alytaus Šv. Kazimiero parapijos kunigas Vytautas Mazirskas paaiškina, kad nėra vienos, visiems taikomos sumos – aukojimas priklauso nuo asmeninių galimybių ir nuo to, kam skiriami pinigai.
Kunigo pozicija apie aukojimo sumą
Kunigas pabrėžia, kad parapijoje nenustatoma konkreti suma, kurią žmogus privalėtų paaukoti. „Jeigu žmogus tikrai neturi daug pajamų, aukoja tiek, kiek gali, nes tai ir yra auka – paaukoji, kiek tu gali, o ne kiek nurodyta”, – aiškina V. Mazirskas. Tokia nuostata atskiria auką nuo paslaugos mokesčio: jei būtų nurodoma fiksuota suma už apeigas, tai jau būtų kaina, o ne auka.
Aukojimas šventinėse apeigose: krikštynos, vestuvės, laidotuvės
Dėl iškilmingų progų dažnas klausia, kiek skirti kunigui. V. Mazirskas sako, kad vienareikšmio skaičiaus nėra. „Jeigu žmogus išgali dviženklę auką aukoti, aukoja dviženklę. Jeigu gali ir triženklę aukoti, aukoja triženklę sumą. Bet ar tai bus 10 eurų, ar 100 eurų, čia jau priklauso tikrai nuo aukotojo galimybių”, – aiškino dvasininkas. Svarbiausia – sąžinė ir galimybės, o ne palyginimai su kitų lūkesčiais.
Ar galima neaukoti ir nejausti kaltės?
Dvasininkas ragina nespausti tų, kurie negali paaukoti. „Mano praktikoje yra pasitaikę, kad žmogų staiga ištiko sveikatos sutrikimas, jis guli reanimacijoje, guli komoje. Tuomet sako: „Kunige, atsiprašau, neturiu ten nieko.” Meldiesi už sveikatą, prašai išgijimo, malonės be jokios aukos”, – pasakoja V. Mazirskas. Jis primena, kad humanitarinė pagalba ir malda neturėtų būti susieta su pinigine auka, o kunigui svarbu atsižvelgti į žmogaus situaciją: „Negalima visada vadovautis įstatymo raide – reikia atsižvelgti ir į žmogaus situaciją. Jėzus sako: raidė užmuša, o dvasia teikia gyvybę”, – kalba kunigas.
Kam skiriami bažnyčioje surinkti pinigai?
Kunigas aiškina, kad reikia atskirti dvi pagrindines lėšų grupes. „Iš ko pats kunigas išgyvena, tai iš aukų už šventąsias mišias, krikštynas ir santuokas”, – aiškina V. Mazirskas. Taip pat egzistuoja parapijos lėšos, surenkamos rinkliavų metu arba tiesiogiai į parapijos sąskaitą, kurios skiriamos bažnyčios pastatų priežiūrai, remontams, komunaliniams mokesčiams bei, jei yra, darbuotojų atlyginimams.
Apibendrinant: aukoti verta tiek, kiek leidžia sąžinė ir finansinės galimybės. Jei kyla abejonių, geriausia pasikalbėti su parapijos kunigu – atviras pokalbis padeda suprasti, kam konkrečiai bus skirtos lėšos ir ar įmanoma rasti alternatyvių pagalbos formų ar susitarimų.