Verslo ir politinės bendruomenės atsidūrė karštoje diskusijoje dėl Vyriausybės pateikto 2027 m. biudžeto projekto, kuriame numatomas deficito augimas iki 3,8 proc. Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas, viešai reiškė nuostabą dėl krašto apsaugos ministro inicijuotų sprendimų, keliančių klausimus apie prioritetus ir fiskalinį atsakingumą.
Požiūčiai ir pagrindinės argumentų linijos
Vyriausybė aiškina, jog padidėjęs deficitas būtinas gynybai, pensijų ir kitų socialinių išmokų indeksacijai bei bendram socialinio saugumo stiprinimui. Kritikai teigia, kad deficitą reikia vertinti atsargiai: didėjanti valstybės skola gali padidinti palūkanų naštą, pakenkti verslo pasitikėjimui ir ilguoju laikotarpiu susilpninti fiskalinę erdvę. Diskusijoje dalyvavo politinių jėgų atstovai, ekonomistai ir verslo lyderiai, kurie aiškino tiek politines, tiek ekonomines galimas pasekmes.
– Viktorija, sakėte, kad didžiausia M. Sinkevičiaus Vyriausybės klaida – finansų ministras. O koks yra didžiausias Vyriausybės pasiekimas per pirmąsias šimtą darbo dienų?
V. Čmilytė-Nielsen: Bent jau mėginta stabilizuoti situaciją po gana chaotiško Ingos Ruginienės premjeravimo. Sakyčiau, premjeras M. Sinkevičius atėjo į šias pareigas su didele viltimi, kad jam pavyks stabilizuoti situaciją. Tačiau, mano vertinimu, jis padarė rimtą klaidą pasirinkdamas finansų ministru T. Valį.
Ką tai reiškia ekonomikai ir verslui?
Verslas bijo, kad didėjantis deficitas gali reikšti papildomas mokesčių korekcijas arba viešųjų išlaidų ribojimus ateityje. Finansų ministerijos planai dėl mokesčių pakeitimų jau yra diskusijų objektas; neaiškumas lemia investicijų atidėliojimus ir kainų formavimosi signalų stiprėjimą. Tuo tarpu gynybos išlaidų didinimas dažnai pateisinamas geopolitine situacija ir tarptautinėmis įsipareigojimais, tačiau svarbu, kad tokie sprendimai būtų grindžiami aiškiu planu ir finansavimo šaltiniais.
Ekspertai pabrėžia, kad vienareikšmiškas sprendimas tarp gynybos stiprinimo ir socialinių programų nėra paprastas: būtina derinti strateginę būtinybę su fiskaline atsakomybe, užtikrinant ilgaamžį tvarumą.
Kredito reitingų agentūrų vertinimai, palūkanų normų svyravimai ir valiutos stabilumas tiesiogiai priklauso nuo biudžeto politikos stabilumo.
Viešoji diskusija taip pat atkreipia dėmesį į komunikacijos stoką: viešumoje turi būti aiškiai pateikti skaičiai, prioritetai ir alternatyvos. Tokia atvirumo praktika padėtų sumažinti įtampą tarp politikų, verslo ir piliečių bei suteiktų galimybę konstruktyviai spręsti iššūkius.
Dainius Dundulis savo kritiką išreiškė aštriai, keliančias natūralų klausimą: „Ar čia protingo žmogaus elgesys?“ Šis pasakymas sustiprina diskusiją apie sprendimų pagrįstumą ir reikalingumą platesnio visuomeninio konsensuso priimant svarbius fiskalinius sprendimus.
Kol diskusija tęsiasi, svarbu stebėti pozicijų kaitą Seime, viešąsias konsultacijas ir galimus koregavimus prieš galutinį biudžeto patvirtinimą. Akivaizdu, kad šių sprendimų pasekmės bus jaučiasi tiek socialinėje, tiek ekonominėje sferoje.