„Man nepriimtinas toks teisinis nihilizmas”, – praėjusią savaitę pareiškė premjeras Mindaugas Sinkevičius, komentuodamas Teisingumo ministerijos atsisakymą vykdyti teismų sprendimus, įpareigojančius registruoti partnerystes. Šis premjero pareiškimas atkreipė dėmesį į gilėjančią teisės aktų ir institucijų tenkinimo krizę, kurioje ministerija teigia neturinti reikalingos teisinės bazės ir reglamentavimo.
Ministerijos pozicija ir parlamentinė atsakomybė
Teisingumo ministerija, kuriai vadovauja LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė, tvirtina, kad dabartiniai teismų sprendimai negali būti įgyvendinti be papildomų poįstatyminių aktų ar rinkos procedūrų. Tokį aiškinimą ministerija perkelia parlamentui, ragindama Seimą imtis teisėkūros. Tačiau paradoksas tas, kad pati ministrė yra Seimo narė, todėl dalis politinės atsakomybės už sprendimų parengimą ir koordinavimą tenka ir jos pačiai.
Ką reiškia nevykdyti teismų sprendimų?
Nevykdymas kelia kelias problemas: pirmiausia – pasitikėjimo teise suirutė. Teismai sprendžia konkrečius teisinius ginčus ir jų sprendimai privalo būti vykdomi, kol jie neturi teisinės galios juos panaikinti. Antra, neaiški administracinė praktika ir atidėliojimas gali sukelti precedento efektą kitose srityse, kur institucijos konstruoja teisėtumo spragas politinių ar ideologinių sumetimų vardu.
Galimos išeitys ir teisinių priemonių pasekmės
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigia, kad ministerija gali išspręsti situaciją greitai: „Trumpalaikis sprendimas yra visiškai įgyvendinamas”. Toks sprendimas galėtų būti įtvirtintas per poįstatyminius aktus, reglamentuojančius registracijos procedūras, formų patvirtinimą ir atsakomybę už vykdymą. Tokie aktai nereikalautų ilgos įstatymų leidybos procedūros ir leistų laikyti teismų sprendimus vykdomais tol, kol bus parengtas platesnis teisėkūros sprendimas.
Jeigu ministerija ir toliau vengs įgyvendinti teismų sprendimus arba neužtikrins skaidrios pereinamosios tvarkos, kyla rizika, kad pati institucija ir jos vadovybė taps teismų skundų objektu. Tai gali reikšti ne tik reputacines, bet ir teisinius padarinius – privačių asmenų ieškinių ar administracinių sankcijų formą.
Politinis kontekstas ir praktinė reikšmė
Politinis spaudimas premjero ir Parlamentui suteikia impulsą sprendimams, tačiau politinė valia turi būti paversta konkrečiais teisės aktais arba tvarkomis. Tik taip bus užtikrintas žmonių teisėtų lūkesčių apsauga ir institucijų atsakomybė. Papildomai svarbu, kad diskusija vyktų viešai ir su aiškiais terminais – visuomenei reikalingas aiškumas, kiek laiko truks pereinamasis laikotarpis ir kokios garantijos bus suteiktos partnerystes įregistruoti norintiems asmenims.
Galiausiai tai nėra vien procedūrinis konfliktas: tai bandymas išsaugoti teisės viršenybę bei viešosios administracijos pareiga vykdyti teismų sprendimus, kol demokratinėje valstybėje nebus priimti nauji įstatymai arba pakeitimai.