Vasarą, ypač karštomis dienomis, natūralu trokšti ką tik iš šaldytuvo ištrauktų gurkšnių. Daugelis mūsų renkasi ledinį vandenį kaip greitą atgaivos šaltinį, tačiau kyla klausimas – ar toks pasirinkimas visuomet yra naudingas sveikatai? Straipsnyje aptariame galimas šalto vandens pasekmes, mokslinius užuomazgas ir praktinius patarimus, kada geriau rinktis šiltesnį gėrimą.
Rizika
Yra įrodymų ir pranešimų, kad šaltas vanduo gali paveikti tam tikras organizmo funkcijas. Nedidelis 1978 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 15 žmonių, parodė, kad geriant šaltą vandenį nosies gleivės gali sutirštėti ir sunkiau pratekėti pro kvėpavimo takus. Tokiu atveju peršalimo ar gripu sergantiems žmonėms šaltas skystis gali pabloginti kvėpavimo simptomus. Be to, kai kurie duomenys sieja šalto vandens gėrimą su dažnesniais migrenos priepuoliais (2001 m. duomenys) ir gali paūminti specifinius virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, achalaziją – būklę, kai nurytas maistas sunkiau slenka stemplėn.
Tradicinė kinų medicina taip pat įspėja prieš šalto vandens vartojimą drauge su šiltesniu maistu, tvirtindama, kad tai gali sutrikdyti organizmo pusiausvyrą. Panašios kultūrinės nuostatos apie karštą maistą ir šaltą gėrimą egzistuoja ir kitose šalyse. Visgi daugeliu atvejų trūksta tvirtų, plačių mokslinių įrodymų, kad šaltas vanduo keltų rimtą pavojų sveikatai sveikiems žmonėms.
Nauda
Šaltas vanduo taip pat turi privalumų, ypač fizinio krūvio metu. Sportuojant gurkšnojamas šaltas vanduo padeda palaikyti žemesnę kūno temperatūrą, mažina perkaitimo riziką ir gali pagerinti treniruočių efektyvumą. Bendras faktas yra tas, kad pakankamas skysčių vartojimas – nepriklausomai nuo temperatūros – padeda išlaikyti energiją, gerina koncentraciją ir prisideda prie geresnės savijautos visą dieną.
Taip pat verta paminėti, kad šaltas vanduo „priverčia” organizmą šiek tiek daugiau energijos skirti kūno temperatūros palaikymui, todėl tai gali lemti nedidelį kalorijų sąnaudų padidėjimą.
Tačiau tai nėra reikšmingas svorio reguliavimo metodas ir neturėtų būti pagrindinis būdas siekti kilogramų mažinimo.
Geriau šaltas ar karštas vanduo?
Šiltas vanduo gali būti naudingesnis esant virškinimo sutrikimams ar kai norima skatinti kraujotaką ir detoksikaciją. Taip pat šiltesnis skystis mažina troškulio pojūtį, kas tam tikrais atvejais gali lemti mažesnį suvartojamų skysčių kiekį, ypač karštomis dienomis. Dėl to racionaliausias pasirinkimas daugeliui žmonių – kambario temperatūros vanduo, kuris geriau skatina reguliarų vartojimą ir užtikrina stabilų skysčių patekėjimą į organizmą.
Išvados
Jeigu sergate peršalimo ligomis, turite kvėpavimo ar tam tikrų virškinimo sutrikimų, geriant šaltą vandenį rekomenduojama būti atsargiems. Tačiau plačiąja prasme nėra įrodymų, kad šaltas vanduo sveikiems žmonėms keltų didelę žalą. Praktinis patarimas – rinktis kambario temperatūros vandenį ir atsižvelgti į savo savijautą: jeigu pastebite, kad tam tikra temperatūra pablogina simptomus, prisitaikykite. Kilus nuolatiniams simptomams ar abejonių dėl hidratacijos, verta pasitarti su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.