Ligoninės vadovė atkreipė dėmesį į vieną iš opiausių sveikatos sektoriaus problemų – ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį darbo jėgos trūkumą. Nors Europoje sveikatos priežiūros specialistų skaičius nuo 2000 m. išaugo apie 7 mln., daugelis gydymo įstaigų Lietuvoje jaučia didelį personalo stygių. Tai lemia ne vien skaičiai, bet ir lūkesčiai, profesinės motyvacijos pokyčiai bei regioninė demografija.
Priežastys – nuo pacientų poreikių iki jaunųjų lūkesčių
Augančios lėtinių ligų apimtys, senstanti populiacija ir išaugę pacientų lūkesčiai didina sveikatos paslaugų paklausą. Vyriausybės strateginės analizės centro prognozės rodo, kad 2032 m. Lietuvoje labiausiai trūks šeimos gydytojų (269), vidaus ligų gydytojų (207), vaikų ligų gydytojų (146) ir skubiosios medicinos gydytojų (134). Ypač akutus iššūkį kelia slaugos darbuotojų stygius: prognozuojama trūkstamų bendrosios praktikos slaugytojų – 4 643, slaugytojų padėjėjų – 2 355, išplėstinės praktikos slaugytojų – 1 328, gydytojo odontologo padėjėjų – 543.
Be to, naujoji kartos medikų požiūris į darbo vietą skiriasi: daugelis jaunų specialistų vertina gyvenimo kokybę, karjeros galimybes ir mobiliškumą. Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto studentų atstovybės atstovai, rezidentūrą baigę gydytojai dažnai jau turi šeimas ir įsigytą būstą, todėl kraustytis į regionus tampa sudėtinga. Taip pat jauni specialistai kelia sąlygas dėl darbo pobūdžio ir specializacijos pasirinkimo – tai sukuria papildomų iššūkių regionų ligoninėms.
Regioninės iniciatyvos ir siūlomi sprendimai
Siekiant pritraukti specialistų, valdžia ir įstaigos ėmėsi kelių priemonių: informacinės kampanijos mokiniams, bendradarbiavimas su diaspora, tarptautinės iniciatyvos, pavyzdžiui, renginiai Filipinuose. Taip pat siūloma plėsti praktikas regionų ligoninėse ir įvesti jaunojo gydytojo asistento pareigybę – tai leistų studentams anksčiau integruotis į darbo aplinką ir susipažinti su regioninės medicinos realijomis.
Taip pat aptariamas didesnis nuotolinio darbo lankstumas: rezultatus aptarti nuotoliniu būdu, o kontaktines procedūras atlikti atvykus į regioną.
Tai gali sumažinti būtinybę nuolat persikelti ir palengvinti specialistų prisirišimą prie regionų.
Konfliktai lūkesčių ir atsakomybės ribose
Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė atkreipė dėmesį į kartais pasireiškiantį jaunųjų gydytojų požiūrį ir teigė: „Dažnai jaunas gydytojas tarsi pasimeta poreikiuose ir nebejaučia atsakomybės. Jeigu mes atvykstame į rajoninę arba regioninę ligoninę, tai ji, priimdama ir įsipareigodama atiduoti jums viską, ką gali, lygiai taip pat prašys, kad jūs palaikytumėte tam tikrą darbo krūvį, galbūt darytumėte ne visai tai, kas jums patinka.
Dabar klausiame gydytojų: „Ar jūs norite, kad atvyktų rezidentai?“ Jie sako, kad reikia gerai pagalvoti. Nes jie kelia sąlygas. „Aš noriu daryti šitą, bet nenoriu šito. Aš noriu būti chirurgas, kodėl turiu eiti į vidaus ligų skyrių?”
Turi būti bendra vizija, kad mes padedame vienas kitam“, – sakė A. Būtautaitė.
Direktorė pažymėjo, kad su bendros praktikos slaugytojomis tokių problemų paprastai nekyla – čia dažniau vyrauja aiškesnė atsakomybės samprata ir noras dirbti regionuose.
Galiausiai, jau nuo 2027 m. planuojama įsigalinti nuostata, kad į valstybės finansuojamas rezidentūros vietas priimti medikai po studijų turės 5 metus atidirbti regioninėje įstaigoje. Jaunųjų gydytojų organizacijos tokią priemonę vertina kritiškai: „Nustatytos sąlygos – labai griežtos. Sakykime, jei 5 metus atidirbti įsipareigojęs medikas iš darbo išeitų po 4,5 metų, jis turėtų grąžinti pilną sumą už studijas. Normaliu atveju, darbintis atėjęs žmogus gali derėtis dėl sąlygų, o mes prarandame šitą malonumą ir džiaugsmą“, – teigia kritikai.
Sprendimas reikalauja pusiausvyros tarp privalomumo ir motyvacijos – investicijų į regioninę infrastruktūrą, ankstyvo studentų įtraukimo ir lankstesnių darbo sąlygų. Be to, būtina palaikyti aiškią atsakomybės kultūrą, kuri užtikrintų kokybišką pacientų priežiūrą visoje šalyje.