Spalio mėnesį elektros kaina Lietuvoje biržoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 eurų už megavatvalandę. Nepaisant ankstesnių pesimistinių prognozių apie reikšmingesnį kainos šuolį, vėjo generacija sušvelnino brangimą. Tačiau ekspertai perspėja, kad lapkritis gali atnešti tolesnį kainų augimą – tai lemia sumažėjusi saulės generacija, didėjantis elektros poreikis šildymo sezono pradžioje ir aukštos dujų kainos regioninėje rinkoje.
Kodėl lapkritis gali būti brangus?
Rudens sezonas sumažina saulės elektrinių indėlį į bendrą generaciją: spalį saulės pagamintos elektros dalis krito apie 10 procentinių punktų. Tuo tarpu vėjo elektrinės sudarė didelę dalį generacijos – apie 65 proc. Vis dėlto bendra atsinaujinančių šaltinių (vėjo ir saulės) generacija, palyginti su rugsėju, sumažėjo apie 10 proc. ir siekė 675 GWh. Tuo pačiu metu šaltesni orai ir prasidedantis šildymo sezonas padidino suvartojimą maždaug 10 proc. – iki 1095,8 GWh per mėnesį.
Elektros kaina Lietuvoje formuojasi bendroje regioninėje rinkoje, todėl vietinės sąlygos persiduoda per elektros srautus tarp šalių. Kai regione trūksta pigesnės elektros arba ribojami perdavimo pajėgumai, tai tiesiogiai didina kainas vietinėje rinkoje. Svarbią įtaką daro ir dujų rinkos dinamika: brangios dujos skatina gamybą iš dujinių elektrinių, o tai padidina kaštus, jei atsinaujinančių šaltinių generacija sumažėja.
„Galim šiek tiek atsikvėpti – pesimistiškiausios prognozės elektros kainų atžvilgiu neišsipildė. Vėjo turėjome pakankamai daug, o tai leido amortizuoti staigų kainų šuolį. Ir dar kartą galėjome įsitikinti, kad net ir su augančia atsinaujinančių šaltinių galia, mes toliau liekame priklausomi nuo sezoniškumo.Visgi verta atsigręžti ir dar kartą įvertinti situaciją – jei ne generacija atsinaujinančiais šaltiniais, elektrą būtų tekę gaminti dujinėmis elektrinėmis. O dujų kaina rinkoje ir toliau išlieka aukštumose.
Tai reiškia, kad šiandien kalbėtumėme ne apie 113 eurų už megavatvalandę elektros energijos, o ženkliai didesnes sumas“, – sako „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Eksperto teigimu, lapkričio pradžioje rinkoje padaugės veiksnių, galinčių didinti kainų svyravimus: trumpėjančios dienos mažina saulės generaciją, žemesnė temperatūra skatina stipresnį suvartojimą, o vėjo sąlygos taps dar reikšmingesnės išlaikant tinkamą pasiūlą. Be to, svarbu, kiek elektros bus galima importuoti iš kaimyninių rinkų ir kokios bus perdavimo galimybės.
„Lapkritis paprastai žymi laikotarpį, kai elektros rinkoje vis labiau juntama žiemos sezono įtaka. Tuo galime įsitikinti ir pirmosiomis mėnesio dienomis: pirmadienį elektros megavatvalandė kainavo beveik 350, o antradienį – 308 eurus. Paskutinį kartą tokią aukštą dienos kainą turėjome tik vasario pradžioje.Mažėjant saulės generacijai, augant vartojimui ir didėjant priklausomybei nuo oro sąlygų, kainos gali tapti ne tik aukštesnės, bet ir labiau svyruoti. Todėl artimiausiais mėnesiais daug lems tai, ar turėsime pakankamai vėjo generacijos, kokia bus temperatura ir kiek elektros galėsime importuoti iš kaimyninių rinkų“, – teigia S.Jasiulis.
Kas gali padėti sumažinti poveikį vartotojams?
Trumpuoju laikotarpiu vartotojams verta pasirengti didesniems svyravimams: peržiūrėti energijos vartojimo įpročius, optimizuoti šildymo naudojimą, investuoti į efektyvumą ir, jei įmanoma, naudoti namų valdymo sistemas. Ilgalaikėje perspektyvoje sprendimai, skatinantys vėjo ir saulės plėtrą, didesnės tarptinklinės jungtys bei energetinio saugumo politika sumažintų priklausomybę nuo dujų ir regioninių svyravimų.
Apskritai lapkritis gali tapti reikšmingu išbandymu elektros rinkai: kainos gali kilti iki prognozuojamų lygių, o rinkos stabilumui didelę reikšmę turės tiek gamybos struktūra, tiek europiniai energijos mainai.