Gydymo įstaigoje paprašė primokėti už paslaugą, priemonę ar tyrimą? Prieš traukiant piniginę svarbu ramiai išsiaiškinti, ar konkreti priemonė ar procedūra nėra apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Daugelis pacientų susiduria su neaiškumais – ar papildomas mokestis yra teisėtas, ar tai tiesiog pasiūlymas dėl patogumo.
Kada už gydymą mokėti nereikia?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka sveikatos priežiūros paslaugas tiems, kurie yra privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti ir kreipiasi į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su VLK. „Į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą jau įskaičiuota tai, ko reikia gydymui: ne tik gydytojo konsultacija, bet ir tyrimai, procedūros bei medicinos priemonės. Taigi, pavyzdžiui, jei gydytojas paskyrė kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą, kurį apmoka ligonių kasa, už jį nieko papildomai mokėti nereikia”, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.
Tai reiškia, kad už būtinas gydymo priemones, tyrimus ir procedūras, kurių sąrašas sutartiniuose teikiamuose paslaugų paketuose įtrauktas, privaloma nemokėti papildomai nei viešosiose, nei privačiose įstaigose.
Kada pacientas moka dalį arba visą kainą?
Yra situacijų, kai pacientui siūloma brangesnė priemonė už tą, kurią kompensuoja ligonių kasa — pavyzdžiui, pasirinktiniai endoprotezai, intraokuliniai lęšiai ar kiti implantai. Tokiu atveju pacientas turi teisę rinktis, tačiau mokėti reikia tik skirtumą tarp kompensuojamos priemonės kainos ir pasirinktos brangesnės alternatyvos kainos. „Gydymo įstaiga turi suprantamai žodžiu ir raštu paaiškinti, kuo siūlomos priemonės skiriasi, kokia būtų priemoka, o pacientas turi pasirašyti sutikimą mokėti”, – pabrėžia J. Valienė.
Taip pat mokėjimas yra būtinas už visiškai nemedikines paslaugas, kurios nėra būtinos gydymui: vienvietė palata, individualus maitinimas, asmeninis asistentas ar kosmetinės procedūros. Jei tokios sąlygos būtinos dėl sveikatos ar infekcijų kontrolės, jos turi būti apmokėtos iš fondo ir pacientui mokėti nereikia.
Ko klausti ir kokių veiksmų imtis prieš mokant?
Užduokite aiškius klausimus: ar yra nemokama alternatyva? Už ką konkrečiai turiu mokėti ir kiek? Prašykite rašytinio paaiškinimo su kainodara. Jei kyla abejonių, neskubėkite pasirašyti sutikimo – kreipkitės į ligonių kasą patikslinti informacijos. Sumokėjęs asmuo turi teisę raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, o gavęs neaiškų atsakymą — raštiškai kreiptis į VLK su prašymu paaiškinti.
Praktinis patarimas: visuomet išsaugokite kvitus ir raštiškus paaiškinimus. Jei gydymo įstaiga pabrėžia, kad primokėjimas reikalingas, reikalaukite rašto, kuriame būtų nurodyta, už ką mokama ir kiek kainuoja kompensuojama priemonė.
Informacija padeda apsisaugoti nuo nepagrįstų išlaidų: pacientai neturi priimti sprendimo be visos reikalingos informacijos — ją privalo suteikti gydymo įstaiga.