Vitamino D trūkumas išlieka rimta ir plačiai paplitusia sveikatos problema: daugiau nei milijardui žmonių pasaulyje nustatomas nepakankamas šio vitamino kiekis, o lietuviams situacija dažnai ne gerėja net vasaros mėnesiais. Dėl to kenčia ne tik kaulai ir dantys, bet ir nuotaika, imunitetas bei bendra savijauta.
Kodėl Lietuvoje dažnai trūksta vitamino D?
Saulės spinduliai skatina vitamino D sintezę odoje, tačiau Lietuvos geografinė padėtis ir sezoniniai oro reiškiniai riboja efektyvią jo gamybą. Be to, daugelis žmonių naudoja apsauginius kremus arba praleidžia didžiąją laiko dalį uždarose patalpose. Taip pat tipiniai lietuviški valgymo įpročiai – retesnis riebios žuvies ir kepenų vartojimas nei Skandinavijos šalyse – mažina natūralių šaltinių indėlį.
„Dažnas įsitikinęs, jog saulė yra vienintelis būdas pasisemti vitamino D ir, kad jo trūkumą organizme lengvai kompensuos trumpos saulės vonios. Deja, tai netiesa. Saulėtų dienų vasaros metu Lietuvoje vis tik per mažai. O apsauginis kremas nuo saulės, kurio SPF didesnis nei 10, tik sustabdo jo gamybąsi odoje.
Be to, šio vitamino kupini patiekalai, tokie kaip žuvis ar galvijų kepenys, lyginant su Skandinavijos šalimis, nėra dažni ant lietuviško stalo. Todėl vitamino deficitą malšinti reikia ne tik žiemą, bet ir šiltuoju metų laiku.
Būtinai pasitikrinkite sveikatą, atlikite kraujo tyrimus. Kasdien laboratorijoje atlikdami bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, pastebime, kad 8–9 iš 10 atsakymų kraujyje fiksuojamas nepakankamas vitamino D kiekis. Jūs, greičiausiai, būsite šiame sąraše. Tiesa, besimėgaudami saule, bent 10-15 minučių leiskite sau pabūti be apsauginio kremo sluoksnio. Jums tai bus tik į naudą“, – dėstė P.Gervė.
Kam ypač svarbu stebėti vitamino D lygį?
Vitamino D trūkumas turi platesnių pasekmių nei vien kaulų sveikata.
Jis susijęs su imuninių funkcijų silpnėjimu, virškinimo sutrikimais, dantenų ir dantų problemomis, didesne nuovargio bei depresijos rizika. Vyresnio amžiaus žmonėms didėja osteoporozės, lūžių ir tam tikrų lėtinių ligų rizika.
„Vaikams vitaminas D būtinas dėl rachito profilaktikos, taip pat veiksmingas ir augančio organizmo formavimuisi, kaulų ir dantų „statybai”, imunitetui. Vyresnio amžiaus žmonėms – dėl dantų ir dantenų ligų, osteoporozės, įvairių vėžinių susirgimų ir endokrininių liaukų veiklos sutrikimų (pvz., diabeto, skydliaukės ligų) prevencijos.
Be to, įrodyta, kad vitamino D vartojimas tiesiogiai susijęs su „blogojo” cholesterolio, kuris yra pagrindinis aterosklerozės ir kraujagyslių ligų sukėlėjas, sumažinimu. Jo veikimą sustiprina vitaminas K, Magnis, ir vitaminas C. Efektas, pradėjus vartoti papildus, pradedamas jausti jau pirmąjį mėnesį.
Terapinis (kai yra ženklus deficitas) kursas taikomos 3-6 mėn., atliekant reguliarius kraujo tyrimus. Vėliau, skiriamas palaikomasis kursas. Beje, verta žinoti, jog šis vitaminas veikia ženkliai geriau nei antidepresantai. Jis subalansuoja serotonino apykaitą organizme, užtikrina sklandžią skydliaukės ir smegenų veiklą, harmonizuoja organizmo pusiausvyrą. Todėl jį gerti rekomenduoju visiems, net nėščioms moterims”, – teigė P.Gervė.
Kaip saugiai papildyti vitamino D atsargas?
Pirmasis žingsnis – kraujo tyrimas dėl 25(OH) vitamina D koncentracijos. Remiantis rezultatais, specialistas gali sudaryti individualų vartojimo režimą: terapinį kursą 3–6 mėnesiams ir vėliau palaikomąją dozę. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į amžių, lytį, kūno masę ir gyvenimo būdą, o kraujo tyrimus kartoti bent pavasarį ir rudenį.
Be papildų svarbu atkreipti dėmesį į maistą: riebioji žuvis, kepenys, kiaušiniai ir praturtintas pienas prisideda prie bendro vartojimo. Derinant su vitaminais K, magnio ir C galima pagerinti absorbciją ir biologinį efektą. Visada pasitarkite su gydytoju prieš pradedant vartoti papildus, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus.
Rūpinimasis vitamino D lygiu – investicija į geresnę savijautą ir ilgalaikę sveikatą: mažiau skausmų, geresnė nuotaika ir stipresnis imunitetas leis gyventi pilnavertiškiau.
„Nepaisant to, kad apie 90 proc. lietuvių turi žemesnį nei kritiškai žemą vitamino D lygį, rekomenduotina prieš vartojimą atlikti kraujo tyrimą. Taip pastebimas realus vitamino D poreikis.
Atsižvelgiant į lytį, amžių, svorį, net profesiją, nusiskundimus dėl sveikatos sudaromas individualus gydymo planas. Vėliau, kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti dukart per metus: pavasarį ir rudenį.
Juk sveikata – nėra prabanga. Skirkite laiko sau, nepamirškite profilaktikos. Pamatysite, laikui bėgant, nebesiskųsite galvos, raumenų, sąnarių skausmais.
Nebejusite nuovargio, nekankins nuolatinis peršalimas, slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai. Be to, nepasikartos skydliaukės sutrikimai, virškinimo problemos, imuniteto nusilpimas ar kiti negalavimai. Tereikės džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu”, – patarė specialistas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.