Birštono merės N. Dirginčienės „čekiukų“ byla įgavo naują posūkį, kai apeliacinio teismo posėdyje paaiškėjo, kad į jos išlaidų ataskaitas pateko kuro kvitas už degalus, pilamus į UAB „Šilutės komunalininkas“ katafalką. Ši aplinkybė kelia papildomų klausimų apie sąnaudas ir jų pagrįstumą, ypač kai bylos tyrime jau buvo nustatyta daugybė įvairių kortelių ir čekio įrašų.
Bylos esmė ir nauji duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019–2020 metais merė išlaidoms registravo kuro kvitų, apmokėtų 27 banko kortelėmis. Į veiklos sąnaudas buvo įtraukti ne tik merės, bet ir jos sutuoktinio, dviejų jų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės ir savivaldybėje dirbančios jos sesers kvitai. Pirmosios instancijos teismas merę sausio mėnesį išteisino, motyvuodamas, kad nenustatyta pakankamai įrodymų ir merė galėjo sąžiningai suklysti. Tačiau prokuroras apskundė sprendimą ir prašo bylos peržiūros apeliaciniame teisme.
Prokuroro argumentai ir papildomi tyrimo žingsniai
Apeliacinio teismo posėdyje Kauno apygardos prokuratūros atstovas pristatė papildomus STT surinktus dokumentus ir teigė, kad daugumos kortelių savininkai jau identifikuoti, išskyrus kelias užsienio bankų išduotas korteles. Prokuroras pabrėžė, jog vienas kvitas yra iš įmonės, teikiančios laidojimo paslaugas, kuriai priklauso ir katafalkas, tačiau įmonė negali nurodyti, kas tuo metu vairavo ar pildė degalus.
Prokuroro teigimu, bylos duomenys rodo ir kitus prieštaringus momentus: merė esą deklaravo kuro sąnaudas Lietuvoje tuo metu, kai dalyvavo komandiruotėse užsienyje, o vienu atveju kuro pylimas buvo fiksuotas tuo pačiu metu, kai ji dalyvavo tarybos posėdyje. Prokuroras prašo teismo priteisti dar beveik 678 eurų žalos ir skirti bausmę, numatytą baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl pasisavinimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Kontekstas ir galimos pasekmės
Socialdemokratų partijoje narystę laikinai sustabdžiusi merė šiuo metu teisiama dėl daugiau nei 6,3 tūkst.
eurų pasisavinimo. Dalis žalos — daugiau nei 5 tūkst. eurų — jau grąžinta. Prokuroras siūlo papildomą baudą ir ketverių metų draudimą eiti renkamas ar skiriamas pareigas. Tokios sankcijos galėtų reikšmingai paveikti tiek merės politinę karjerą, tiek vietos politikos reputaciją.
Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė keletą liudytojų, tarp jų savivaldybės darbuotoją ir merės šeimos narius, o prokuroras prašė kviesti ir naujus liudytojus bei kortelių savininkus, kurių kvitai pateko į merės išlaidų ataskaitą. Nagrinėjimo eiga atskleis, ar buvusios ir naujai nustatytos aplinkybės suteiks pakankamai pagrindo pakeisti pirmosios instancijos išteisinimą.
„Nesąmonė kažkokia, nesuprantu. Negaliu paaiškinti. Nežinau, reikia datas pažiūrėti, dabar negaliu nieko paaiškinti“
Merė yra pareiškusi, kad nebesieks dar vienos kadencijos, tačiau teisinis procesas ir toliau spręs jos atsakomybę už administracines ir galimai baudžiamąsias veikas. Byla yra platesnio „čekiukų“ skandalų kontekste, kuriame per pastaruosius metus nagrinėti keli panašūs atvejai ir kuriuose teismai kartais reikalavo grąžinti lėšas arba skyrė kitokias sankcijas.