Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Seimą paskelbti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos ir pareiškė, kad pasisakytų už iniciatorių siūlomą Konstitucijos formuluotę. Paklaustas, ar palaiko siūlomą pakeitimą, šalies vadovas interviu sakė: „Manau, kad taip”.
Referendumo tikslas ir teisinė prasmė
Siūlomas referendumas turėtų leisti gyventojams išreikšti nuomonę, ar jie pritartų, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta nuostata: šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Tačiau svarbu atskirti patariamąjį referendumo pobūdį nuo įpareigojančio. Patariamasis referendumas nėra tiesiogiai privalomas teisėkūrai – jis suteikia Seimui viešą visuomenės nuomonės rodiklį ir politinę legitimaciją tolimesniems sprendimams.
Konstitucijos tekstas ir jo interpretacijos
Šiuo metu Konstitucijoje yra parašyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Taip pat nurodoma, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Konstitucinis Teismas ankstesniais sprendimais yra išaiškinęs, kad šeimos sąvoka gali būti platesnė nei tik tradicinė vyro ir moters sąjunga. Prezidentas tai komentavo kritiškai: „Aš ją skaitau taip, kaip skaitau, ir man ji atrodo aiški. Bet kuomet prasideda jos interpretacijos, ji tampa visiškai nebeaiški”.
Politinis kontekstas ir padėtis Seime
Referendumo iniciatyva buvo pritarta po pateikimo, tačiau jos svarstymas Seimo komitetuose įstrigo. Mažosios koalicijos partijos raginimai greičiausiai turės įtakos tolimesnei procedūrai: praėjusią savaitę „valstiečiai“ paragino socialdemokratus grąžinti iniciatyvą į plenarinių posėdžių salę ir susiejo šį klausimą su palaikymu kitų metų valstybės biudžetui. Pagal projekto numatymą, referendumas galėtų būti surengtas kartu su savivaldos rinkimais 2027 metų kovą.
Pasekmės ir viešoji diskusija
Tokia iniciatyva sukelia daug diskusijų: vieni įžvelgia poreikį aiškesnio reguliavimo ir visuomenės valios išsakymo, kiti – baiminasi galimų teisių suvaržymų bei socialinės įtampos.
Prezidentas pabrėžė visuomenės balsavimo svarbą: „Aš, tiesą sakant, kartais nesuprantu, kodėl taip bijoma žmonių nuomonės”. Net jei referendumas būtų patariamojo pobūdžio, jo rezultatas turi didelį politinį svorį ir gali nulemti tolimesnes teisėkūros iniciatyvas bei Seimo sprendimus.
Galiausiai sprendimas paskelbti referendumą ir jo galimas rezultatas priklausys nuo politinių derybų Seime, visuomenės nuotaikų ir to, kaip bus formuluojamas klausimas. Viešoji diskusija apie šeimos sampratą išlieka jautri ir kompleksiška: ji apima ne tik teisines nuostatas, bet ir vertybinius, socialinius bei žmogaus teisių aspektus.