Šiaulių miesto meras Artūras Visockas aiškiai išsakė prieštaravimą planams plėsti karinę infrastruktūrą oro uoste taip, kad būtų apribota arba pašalinta civilinė veikla. Mero nuomone, civilinė dalis kuria ne tik darbo vietas regionui, bet ir svarias pajamas valstybinei kasei — praradus jas, galimas neigiamas efektas visam Lietuvos biudžetui.
Mero argumentai: darbo vietos ir eksporto pajamos
Visockas pabrėžia, kad oro uoste vykstanti orlaivių techninė priežiūra ir remontas galėtų sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų. Tokia veikla apima ne tik mechanikų ir inžinierių darbą, bet ir logistiką, administraciją bei tiekimo grandines, kurios generuoja papildomas pajamas regionui. Ir jeigu šita dalis bus išardyta, tai bus smūgis Lietuvos biudžetui. Tūkstantis žmonių eksportuoja savo paslaugas: ten nusileidžia užsienio lėktuvas, jis suremontuojamas be jokių problemų, visi gebėjimai yra
, – kalbėjo jis.
Ekonomistai atkreiptų dėmesį, kad MRO (maintenance, repair and overhaul) paslaugos yra aukštos pridėtinės vertės sektorius: užsakymų srautas iš užsienio reiškia įplaukas į šalies valiutų rezervus ir mokesčius į biudžetą. Be to, tokia pramonė sukuria technologinį apmokymą ir palaiko susijusias įmones tiekimo grandinėje.
Pusiausvyra tarp karinės ir civilinės funkcijų
Meras taip pat akcentavo platesnį požiūrį į oro uosto reikšmę: NATO ir karinė bazė neturėtų išstumti civilinės dalies todėl, kad karinė pramonė yra būtent dėl civilinės dalies, nes mes turime preziumuoti taikų pasaulį, o ne karinį pasaulį
, – sakė A. Visockas. Tai primena poreikį vertinti ne tik išlaidas, susijusias su karine infrastruktūra, bet ir pajamas, kurias generuoja civilinė veikla.
Minint šiuos argumentus, meras ragina valstybės sprendimų priėmėjus taikyti išsamius kaštų ir naudos vertinimus, kurie apimtų tiek trumpalaikes išlaidas, tiek ilgalaikes pajamų prognozes ir teritorinį užimtumo poveikį.
Tolesni žingsniai ir alternatyvos
Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad po 2027 m. kovo neketina pratęsti keleivių terminalo nuomos sutarties, nes pastatas reikalingas kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams. Netekus terminalo, oro uostas gali prarasti tarptautinį statusą, o tai dar labiau apribotų civilinės aviacijos galimybes.
Savivaldybė siūlo integruoti Šiaulių oro uostą į nacionalinį oro uostų tinklą ir plėtoti jį kaip krovininių pervežimų bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą. Tokia strategija galėtų kompensuoti karinių poreikių augimą ir išsaugoti ekonominę vertę regionui. Mes tiesiog nebeturėsime pajamų ateityje valstybės biudžete, jeigu matysime tik išlaidas. Mano pasiūlymas yra visur matyti ir pajamas, ir išlaidas
, – pabrėžė meras.
Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas per dialogą tarp ministerijų, NATO atstovų, savivaldybės ir verslo — tik tokia tarpsektorinė strategija leis rasti pusiausvyrą tarp saugumo poreikių ir ilgalaikio ekonominio naudingumo.