Marijampolės Poezijos parke žiauriai užpultos nepilnametės mama pirmą kartą viešai prabilo apie šeimos išgyvenimus. Moteris neslepia, kad dukros patirtas fizinis skausmas tėra viena šios istorijos dalis – daug sunkiau gali gyti viešo pažeminimo ir aplinkinių abejingumo paliktos emocinės žaizdos.
Socialiniame tinkle paskelbtame įraše mama pažadėjo siekti, kad būtų įvertinti ne tik mergaitę mušusio asmens, bet ir kitų prie smurto prisidėjusių jaunuolių veiksmai.
„Šito aš taip nepaliksiu – tai yra mamos žodis!“ – pareiškė nukentėjusiosios mama.
Mamos skausmas – ne tik dėl dukrai suduotų smūgių
Moteris savo pasisakyme kėlė klausimą, kodėl smurtą matę aplinkiniai nesugebėjo arba neišdrįso apginti jos dukros. Internete paplitusiame įraše matyti, kad incidentą stebėjo būrys jaunuolių. Dalis jų filmavo, juokėsi ar kitaip reagavo, tačiau aktyviai nutraukti išpuolį bandė tik viena mergaitė.
Nukentėjusiosios mama pabrėžė, kad tėvai yra pasirengę padaryti viską, jog vaikas būtų apgintas ir sulauktų teisingumo. Ji mano, kad laikui bėgant fiziniai sužalojimai sugis, tačiau emocinės pasekmės gali išlikti daug ilgiau.
„Guzai užgis, skausmas dings…“ – rašė moteris, kartu pabrėždama, kad širdies žaizdos taip greitai neišnyks.
Šeima ketina bendradarbiauti su teisėsauga ir siekti, kad būtų teisiškai įvertintas kiekvieno incidento dalyvio vaidmuo.
Kas žinoma apie išpuolį Marijampolės parke?
Incidentas įvyko 2026 metų liepos 15-osios vakarą Marijampolės Poezijos parke. Socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše užfiksuotas fizinis smurtas prieš nepilnametę merginą.
Kauno apygardos prokuratūros duomenimis, nukentėjusiajai buvo suduota keliasdešimt smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Po išpuolio mergaitė pasijuto blogai ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Į teisėsaugą kreipėsi jos artimieji.
Kiti šalia buvę jaunuoliai smurtą stebėjo ir filmavo.
Vaizdo medžiaga dar tą patį vakarą pradėjo sparčiai plisti internete, todėl nukentėjusiosios patirtą pažeminimą pamatė didžiulė auditorija.
Pirminiais duomenimis, konfliktas galėjo kilti dėl socialiniame tinkle parašyto komentaro. Vis dėlto tai tėra viena iš tiriamų versijų – tikslias išpuolio priežastis ir prieš jį vykusius įvykius turi nustatyti pareigūnai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis po įrašo išplitimo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Tyrimui vadovauja Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras. Procesinius veiksmus atlieka Marijampolės apskrities policijos Marijampolės komisariato pareigūnai.
Dabartinė teisinė kvalifikacija dar nėra galutinė. Nukentėjusiosios šeimai atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas paaiškino, kad gavus medicinos ekspertų išvadas tyrimas gali būti papildytas straipsniu dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tam pirmiausia būtina tiksliai nustatyti sužalojimų pobūdį ir galimas ilgalaikes pasekmes.
Šeimai atstovausiantis advokatas žada vertinti visų dalyvių veiksmus
G. Černiauskas pabrėžė, kad dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien tiesiogiai smurtavusiai nepilnametei. Tyrimo metu gali būti vertinama, ar aplink buvę asmenys kurstė smurtą, palaikė užpuolikę, tyčiojosi iš aukos, trukdė jai pasitraukti, filmavo išpuolį ar sąmoningai platino įrašą.
Vien buvimas įvykio vietoje savaime nereiškia atsakomybės. Tačiau kiekvieno jaunuolio veiksmai ir pasisakymai turi būti vertinami individualiai. Ypač svarbu nustatyti, ar kas nors aktyviai skatino smurtą arba kitaip prie jo prisidėjo.
Advokato žiniomis, parke buvo ne tik jaunesnių vaikų, bet ir šešiolikmečių bei dar vyresnių jaunuolių. Todėl jų teisinė padėtis gali skirtis nuo pagrindinės, 2013 metais gimusios galimos smurto dalyvės padėties.
Vienintelė bandžiusi apginti mergaitę tapo priešingu pavyzdžiu
Šioje istorijoje teisinių atstovų dėmesio sulaukė ir trylikametė nukentėjusiosios draugė. Ji vienintelė iš viso susirinkusio būrio bandė užstoti mušamą mergaitę ir sustabdyti išpuolį.
Advokatas jos elgesį pavadino pavyzdžiu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kitos nukentėjusiosios draugės taip pat esą norėjo padėti, tačiau jas sustabdė baimė.
Ši aplinkybė parodo, kad smurto liudininkams ne visada saugu fiziškai įsikišti. Tačiau net ir bijant tiesioginės konfrontacijos galima pasitraukti į saugią vietą, skambinti numeriu 112, kviesti suaugusiuosius arba kitaip organizuoti pagalbą.
Filmavimas ir įrašo paskelbimas internete nėra tinkama pagalba nukentėjusiajam. Vaizdo medžiaga gali būti svarbi kaip įrodymas, tačiau ją reikėtų perduoti teisėsaugai, o ne platinti viešai.
Ar dėl jauno amžiaus niekas neatsakys?
Daug diskusijų kilo dėl galimos smurto dalyvės amžiaus. Viešai skelbiama, kad ji gimė 2013 metais, todėl incidento metu dar nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio įprastai taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad bendra baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba Lietuvoje yra 16 metų. Nuo 14 metų atsakoma tik už konkrečias kodekse išvardytas veikas, tarp kurių yra nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, plėšimas ir kai kurie kiti sunkūs nusikaltimai.
Jaunesniam nei 14 metų vaikui baudžiamoji bausmė negali būti skiriama įprasta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijos neturi jokių priemonių. Įstatymų nustatyta tvarka tokiam vaikui gali būti taikomos auklėjamojo poveikio arba kitos priemonės.
Be to, atskirai gali būti sprendžiamas nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
Šeima sieks atlyginti fizinę ir psichologinę žalą
Nukentėjusiosios šeimai atstovaujantis advokatas teigia, kad bus siekiama žalos atlyginimo. Galutinis reikalavimo dydis priklausys nuo medikų bei kitų specialistų išvadų.
Vertinami bus ne tik fiziniai sužalojimai. Svarbią žalos dalį gali sudaryti psichologinės pasekmės: baimė išeiti į viešumą, nerimas, pažeminimo jausmas, sutrikęs pasitikėjimas kitais žmonėmis ir išgyvenimai dėl visoje Lietuvoje paplitusio vaizdo įrašo.
Advokato vertinimu, emociniai padariniai gali būti gerokai sunkiau išgydomi nei matomi kūno sužalojimai. Įraše užfiksuotas ne tik mušimas, bet ir aplinkinių reakcijos, todėl nukentėjusiajai gali tekti išgyventi jausmą, kad iš jos skausmo buvo tyčiojamasi viešai.
Žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas įtraukiant nepilnamečių tėvus ar kitus teisėtus atstovus. Tačiau konkrečius atsakingus asmenis ir jų atsakomybės ribas turės nustatyti tyrimas bei, prireikus, teismas.
Mama pasidalijo peticija dėl nepilnamečių atsakomybės
Nukentėjusiosios mama taip pat paragino visuomenę pasirašyti internete paskelbtą peticiją, kuria Seimas raginamas peržiūrėti nepilnamečių atsakomybės reglamentavimą už itin žiaurias smurtines veikas.
Peticija savaime nepakeičia galiojančių įstatymų. Tam reikėtų parengti teisės aktų pataisas, jas apsvarstyti Seime ir įvertinti jų suderinamumą su vaiko teisių apsauga, baudžiamosios teisės principais bei tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais.
Diskusijoje dėl atsakomybės amžiaus svarbu atskirti bausmę nuo ankstyvosios intervencijos. Specialistų pagalba, elgesio korekcija, vaiko aplinkos įvertinimas ir darbas su šeima gali būti reikalingi net tais atvejais, kai vaikas yra per jaunas baudžiamajai atsakomybei.
Viešas kerštas gali sukurti dar vieną smurto bangą
Po vaizdo įrašo išplitimo internete pasirodė ne tik palaikymo nukentėjusiajai, bet ir grasinimų bei raginimų susidoroti su galimais išpuolio dalyviais.
Toks atsakas nepadeda nei tyrimui, nei vaikų saugumui. Viešinant nepilnamečių vardus, nuotraukas, gyvenamąsias vietas ar socialinių tinklų paskyras gali būti pažeidžiamos jų teisės, skatinamos naujos patyčios ir trukdoma objektyviai nustatyti aplinkybes.
G. Černiauskas agresyvius raginimus socialiniuose tinkluose įvertino kaip platesnės smurto problemos požymį. Jo nuomone, visuomenė negali smerkti smurto pati ragindama smurtauti.
Todėl šiuo metu svarbiausia leisti teisėsaugai atlikti tyrimą, užtikrinti nukentėjusiosios saugumą ir suteikti jai profesionalią medicininę bei psichologinę pagalbą.
Marijampolės išpuolio aplinkybės toliau tiriamos. Galutinis teisinis įvertinimas bus pateiktas tik surinkus liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, medicinos ekspertų išvadas ir kitus tyrimui reikšmingus duomenis.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.