2026 metai rizikuoja tapti vienais iš karščiausių nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ atkreipė dėmesį, kad itin stiprus El Ninjo reiškinys, veikiamas ir žmogaus sukeltos klimato kaitos, gali stumti pasaulinę temperatūrą į naujas aukštumas. Pagal naujausią mėnesinę ataskaitą yra apie 20 proc. tikimybė, kad bus pasiektas arba viršytas 2024 m. užfiksuotas šilumos rekordas.
El Ninjo poveikis ir rekordų grėsmė
El Ninjo yra natūralaus klimato ciklo šiltoji fazė, kai atogrąžų Ramiojo vandenyno vandens temperatūra pakyla ir keičia globalias oro sroves. Šis reiškinys savaime didina tikimybę ekstremaliems oro ir klimato įvykiams – nuo intensyvių liūčių ir potvynių iki ilgalaikių sausros periodų. Tačiau svarbu paminėti, kad dabartinis El Ninjo vyksta foniniame kontekste, kuriame atmosfera jau yra šiltesnė dėl žmogaus veiklos sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to jo poveikis tampa ypač stiprus ir gali lemti naujus temperatūros rekordus bei platesnės apimties katastrofas.
„Spalį tęsėsi neįprastai didelio pasaulinio karščio tendencija – buvo užfiksuoti pasaulio ir vandenynų paviršiaus temperatūros rekordai“, – sakė Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF), administruojančio „Copernicus“ programą, klimato strategijos vadovė Samantha Burgess. Ji taip pat pažymėjo, kad šių rekordų fiksavimas yra aiškus signalas apie susiklosčiusią riziką visuomenėms ir ekosistemoms.
Tarptautinis kontekstas ir reikšmė politikai
Ataskaita pasirodė likus kelioms dienoms iki Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimo COP31 Turkijoje. Tokiu metu moksliniai duomenys yra ypač svarbūs formuojant tarptautinę politiką ir prioritetus – nuo finansavimo pritaikymo priemonių iki griežtesnių emisijų ribojimų. Paryžiaus susitarime numatyta siekti, kad globalus atšilimas liktų kuo arčiau 1,5 °C ribos, tačiau „Copernicus“ prognozės rodo, jog 2026 m. ar artimiausiais metais ši riba gali būti viršyta kelis mėnesius iš eilės.
„Itin stiprus El Ninjo dar labiau kaitina klimatą, kurį jau sušildė žmogaus veikla“, – pridūrė ji. Mokslininkai nuolat pabrėžia, kad trumpalaikiai svyravimai, kuriuos sukelia El Ninjo, neužgožia būtinybės ilgalaikėms priemonėms: mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti energetikos pertvarką, didinti atsparumą klimatui ir investuoti į adaptacijos priemones.
Praktiniai padariniai jau juntami – nuo potvynių Nepale iki karščio bangų Europoje ir didžiųjų miškų gaisrų Indonezijoje. Jei El Ninjo pasieks savo piką artimiausiais mėnesiais, pasaulis gali sulaukti dar intensyvesnių ekstremalių reiškinių. Todėl stebėjimas, parengties planai ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbesni nei bet kada anksčiau.