Prezidento G. Nausėdos palaikymas idėjai surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos sulaukė aštrios kritikos iš „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio. Politikas teigia, kad šalies vadovo pozicija yra prieštaringa ir veidmainiška, ir ragina vienodai vertinti visus svarbius konstitucinius klausimus.
Žemaitaitis kritiką išdėstė „Žinių radijui“, pateikdamas kontrargumentą: „Visų pirma, prezidentas G. Nausėda yra veidmainis. Kai jis sako, kad reikia daryti patariamąjį referendumą dėl šeimos, tai jis pritaria. O kodėl G. Nausėda nepritaria, kad reikia daryti referendumą dėl Konstitucijos 137 straipsnio, kad Lietuva galėtų lįsti po branduoliniu skėčiu, atsisakyti karinių bazių ir čia jas įkurti?”
Tokie pareiškimai atkreipia dėmesį į platesnę diskusiją: ką iš tiesų reiškia palaikyti patariamąjį (konsultacinį) referendumą. Patariamasis referendumas paprastai yra konsultacinio pobūdžio — jis leidžia visuomenei išreikšti nuomonę, tačiau nebūtinai įpareigoja Seimą priimti konkrečius teisės aktus. Todėl kritikai pabrėžia, kad jeigu tokia priemonė priimtina vienam klausimui, ji turėtų būti prieinama ir kitiems svarbiems, net jei jie liečia saugumo ar tarptautinius įsipareigojimus.
Seimo procedūros ir ekspertų išvados
Seimo narių grupė kovo mėnesį registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Po pateikimo Seimas balandį pritarė iniciatyvai, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo trijų universitetų ekspertines išvadas — Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto.
Vis dėlto komiteto posėdyje klausimas dar nebuvo svarstytas. Rugsėjį Seimo nariai kreipėsi į komiteto pirmininką, ragindami pateikti išvadas ir įtraukti temą į posėdžių darbotvarkę. Buvo numatyti klausymai spalio 1 d., tačiau jie buvo atšaukti. Kritikai siunčia signalą, kad procedūrinis vilkinimas gali trukdyti sprendimams priimti laiku, nes norint paskelbti referendumo iniciatyvą, būtina užbaigti procedūras iki gruodžio 7 d.
Politinės pasekmės ir suinteresuotosios šalys
Diskusija apie patariamąjį referendumą persipina su partyline politika: kai kurios frakcijos akcentuoja, kad referendumo eiga gali daryti įtaką sprendimams dėl biudžeto ar politinių sutarčių. Pavyzdžiui, vienas politinis lyderis teigė, kad partijos balsavimui dėl biudžeto didelę įtaką turės būsimų referendumo procedūrų eiga. Tuo tarpu komiteto pirmininkas neigia sąmoningą vilkinimą.
Tolimesnė diskusija Seime ir viešojoje erdvėje lems, ar referendumas bus organizuotas, kokia bus jo formuluotė ir ar tokia priemonė taps įprasta praktika sprendžiant jautrius konstitucinius klausimus.