Remiantis viešai skelbtais dokumentais, Rusija sudarė susitarimą tiekti Iranui sraigtasparnių paleidžiamų valdomųjų raketų paleidimo įrenginius, pranešė „Financial Times“. Gamybos dokumentai, kuriuos leidiniui perdavė privati žvalgybos organizacija, rodo, kad kalba eina apie 90 vienetų APU-L tipo įrenginių, nors dokumentai nepatvirtina, ar įrenginiai galiausiai buvo pagaminti ir pristatyti.
Dokumentuose nurodyta, kad 2024 m. gegužę raketų ir jų paleidimo sistemų kūrėja „Vympel“ kreipėsi į Mašinų gamybos konstravimo biurą (KBM) ir reikalavo paspartinti komponentų tiekimą APU-L ir APU-305 sistemoms. Gamykla perspėjo, jog vėlavimai gali sutrikdyti devynių sutarčių įvykdymą. Tarp užsakovų minimi septyni Rusijos ir du užsienio užsakovai: Kinija – užsakę 192 APU-305 sistemas, o antrasis, pažymėtas kodu „K-10“, turėjo gauti 90 APU-L sistemų. Leidinys pažymi, kad „Rosoboroneksport“ Iranui žymėti naudoja kodą „K-10“.
Ko tai reiškia saugumo požiūriu?
Tokio pobūdžio tiekimas kelia kelis svarbius klausimus. Pirma, tiekimo faktas, net jeigu jis lieka nepatvirtintas pristatymu, atskleidžia Rusijos industrijos ryšius su užsienio pirkėjais ir galimą geopolitinę partnerystę, kuri gali paveikti regiono pusiausvyrą. Antra, susitarimas esą sudarytas nepaisant to, kad Rusija pati patiria ginklų trūkumą dėl tęstinio karinio konflikto. Tai kelia spekuliacijas apie politinius prioritetus ir išteklių paskirstymą Rusijos gynybos pramonėje.
Trečia, tokie dokumentai gali būti naudojami kaip įrodymas stebėtojams ir sankcijų institucijoms analizuoti tiekimo grandines ir galimą sankcijų pažeidimų riziką. Ne mažiau svarbu ir tai, kad informacija apie šį užsakymą iki šiol nebuvo vieša, todėl atskleidimas daro įtaką diplomatiniam spaudimui ir tarptautinei reputacijai.
Techninės detalės ir taktinė reikšmė
Abi minėtos sistemos skirtos paleisti lengvąją daugiafunkcę valdomą raketą LMUR („Izdeliye 305“). Raketė gali naikinti judančius taikinius ir buvo pirmąkart pristatyta 2021 m. Parodoje „Armija“, o 2022 m. pradėta naudoti Rusijos kariuomenėje.
Paleidimo įrenginiai montuojami ant sraigtasparnių: APU-L skirta atakos sraigtasparniui „Mi-28“ ir gali gabenti dvi raketas, o APU-305 – vieną.
„Dallas Analytics“ atstovas „Financial Times“ teigė, kad raketos greitis siekia maždaug 230 metrų per sekundę, todėl 14 kilometrų atstumą ji įveikia maždaug per minutę. Tokia sparta ir galimybė koreguoti trajektoriją leidžia operatyviai atakuoti nedidelius judančius taikinius, sumažinant priešo reakcijos laiką lyginant su bepiločių orlaivių atakomis.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kol kas nėra patikimų įrodymų apie galutinį pristatymą Iranui, todėl tolimesnėse analizėse reikės laukti papildomų duomenų ir oficialių patvirtinimų. Šis atskleidimas vis tiek pritraukia didelį dėmesį ir skatina tarptautinę diskusiją dėl eksportinės kontrolės ir regioninio saugumo.