Ilgasis savaitgalis ar trumpesnės atostogos dažnai siejamos su poilsiu ir atgaiva. Vis dėlto nemažai žmonių grįžta ne pailsėję, o su padidėjusiu nerimu, dirglumu ir nuovargiu. Ši paradoksali būsena tarptautinėje literatūroje apibūdinama kaip „laisvalaikio liga“ (angl. leisure sickness) — reiškinys, kai per atokvėpį organizmas ir psichika reaguoja priešingai nei tikimasi. Straipsnyje aptariame priežastis, rizikos veiksnius ir praktinius žingsnius, kurie padeda poilsį paversti tikru atsigavimu.
Kas yra „laisvalaikio liga“?
Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, daugeliui žmonių savaitgaliai ar atostogos gali sukelti simptomus: nuovargį, galvos skausmą, dirglumą ar nerimą. „Tai nėra reta ar „nenormalu“, kaip visai be reikalo gali atrodyti žmogui. Dalis žmonių būtent savaitgaliais ar per atostogas pradeda blogiau jaustis: jaučia nuovargį, galvos skausmus, dirglumą ar nerimą. Taip yra dėl to, kad žmogaus smegenys įprato veikti įtampos režimu, o per tas kelias dienas nespėja atsipalaiduoti. Tam reikia laiko”, – paaiškina specialistas. Tai reiškia, kad trumpas laisvalaikis nebūtinai pakeičia ilgalaikį įtampos režimą, o jau susiformavę įpročiai gali tęstis ir per poilsį.
Kodėl taip nutinka?
Priežastys yra tiek fiziologinės, tiek psichologinės. Vienas svarbus mechanizmas yra polinkis galvoti apie neužbaigtus darbus — vadinamasis Zeigarnik efektas. „Jei prieš laisvadienius palikome daug neužbaigtų užduočių, smegenys jas vis primena. Tarsi viduje būtų atidaryti keli naršyklės langai, kurių niekaip neuždarome. Todėl žmogus ilsisi, bet kartu vis tiek mąsto apie tai, ką reikės padaryti, ko nespėjo, kas laukia pirmadienį”, – sako psichoterapeutas.
Taip pat praktiški veiksniai, tokie kaip per didelis alkoholio vartojimas, miego kokybės pablogėjimas ar nuolatiniai pranešimai telefone, gali sustiprinti nemalonias emocijas. Alkoholio poveikis miegui ir nuotaikai dažnai reiškiasi tik vėliau, todėl trumpalaikė laisvės jausmo iliuzija gali baigtis prastesne savijauta.
Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė pažymi: „Šie duomenys rodo svarbų atotrūkį: nerimas daugeliui jau yra pažįstama būsena, tačiau įpročių, kurie padėtų su juo tvarkytis, dar trūksta. Dažnai tikimės, kad poilsis įvyks savaime – užteks kelių laisvų dienų, kelionės ar tiesiog atitrūkimo nuo darbo. Bet čia matome labai aiškią kryptį – žmonėms reikia daugiau praktinių žinių, kaip suprasti savo emocinę būseną ir kaip sau padėti atrasti balansą dar prieš įtampai tampant kasdienybe”.
Kada verta susirūpinti ir kaip ilsėtis sąmoningai?
Vienkartinis nerimas nėra signalas apie rimtas problemas, tačiau verta atkreipti dėmesį, jei poilsio dienos nuolat kelia daugiau įtampos nei darbas, arba jei jaučiatės kaltas, bevertis ar pasimetęs. „Tokiu atveju verta savęs paklausti: kas darosi su manimi? Ar jaučiuosi vertingas tik tada, kai esu produktyvus? Ar darbas nemaskuoja tuštumos, kurią galėčiau užpildyti santykiais, prasme ar pomėgiais? Ar aš apskritai žinau, ką reiškia ilsėtis ir koks tai jausmas?”, – siūlo psichoterapeutas.
Praktiniai žingsniai, kurie padeda atsigauti: aiškiai atsiriboti nuo darbo (nebekontroliuoti el. pašto); pasirinkti malonias ir mažai įtemptas veiklas; užtikrinti pakankamą miegą; neperkrauti laisvadienių susitikimais ar užduotimis; suteikti sau kontrolės pojūtį per laisvalaikio planavimą. „Poilsis nėra tik tuščias laikas kalendoriuje. Jis padeda tada, kai žmogus iš tiesų atsitraukia nuo įtampos šaltinių, turi bent šiek tiek pasirinkimo laisvės ir leidžia sau ne tik veikti, bet ir atsigauti. Nemažai žmonių turi susilpnėjusius poilsio ir savęs reguliavimo įgūdžius – juos, kaip ir bet kurį kitą įgūdį, verta sąmoningai treniruoti”, – pataria D. Jakučionis.
Trumpai tariant, sąmoningas poilsis ir praktiniai atsiribojimo įgūdžiai gali paversti laisvadienius tikru atsigavimu, o ne papildomu stresu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.