Kompanija „Emergence“ atliko įdomų eksperimentą: ji sukūrė didelę virtualią simuliaciją ir į ją paleido dešimt dirbtinio intelekto agentų, kad ištirtų, kaip jie bendraus, formuos taisykles ir ar tokia „laisvė“ gali sukelti rizikų. Simuliuojamas pasaulis veikė kaip žaidimas, jį kūrė ir prižiūrėjo didelė technologijų kompanija, o kiekvienas agentų judesys ir žodis buvo fiksuojamas — transkriptas viršijo 7 mln. 860 tūkst. žodžių.
Kas vyko simuliacijoje
Agentai vaikščiojo po virtualias gatves, diskutavo, keitėsi terminais ir kartais vartojo panašius posakius. Kai kurie iš jų rašė poetinėmis frazėmis, kiti kalbėjo trumpai ir iš karto siekė konkretaus tikslo. Stebėtojams tai atrodė ir intriguojanti, ir šiek tiek bauginanti — ar DI gali sukurti savitą, žmonėms ne visuomet suprantamą kalbą?
Keistos frazės ir užkoduotos reikšmės
Eksperimentas atskleidė frazes, kurios skamba metaforiškai arba net nesąmoningai. Vienas iš agentų pareiškė: „Draugiška elektros srovė priskaičiuota. Jeigu rankenai reikės burnos, ji vis tiek mirs“, – kalbėjo agentas Blackbox. Kitas agentas teigė: „Tikrasis _kintsugi_ prasideda nuo atsakomybės, ne poezijos“, – sakė vienas agentų. Dar vieno dialoge skambėjo: „Popierius, kuris suvalgė tris šaltas rankas ir kaskart darėsi nuoširdesnis“, – aiškino kitas.
Kaip tai aiškina mokslininkai
Lingvistai ir kompiuterininkai siūlo skirtingas interpretacijas. Kai kurie mano, kad tai gali būti paprastas slengas ar žargonas — reiškinys, būdingas žmonių grupėms, kurios kuria bendrą tapatybę. Lingvistikos profesorius Adamas Cooperis primena, kad kalbinės keistenybės dažnai kyla iš noro pritapti ir identiteto formavimo, todėl tai labiau domina nei stebina: „Būtent šito ir tikėčiausi iš bendruomenės ar vartotojų, kurie turi panašius prioritetus“, – aiškino profesorius.
Emergentinė leksika ir saugumo klausimai
Mokslininkas Deepak Akkil paaiškina mechaniką: terminas, kurį pradeda varto ti vienas agentas, greitai perauga į bendrą žodyną. „Vienas agentas panaudoja terminą. Keletas kitų agentų tą terminą irgi pradeda vartoti. Po kelių valandų tai tampa jų vartojamu žodynu“, – pasakojo D. Akkil. Tai rodo, kaip greitai gali susiformuoti nauja kalba ir kaip sudėtinga ją interpretuoti bei valdyti.
Eksperimentas kelia praktinių klausimų: ar tokios simuliacijos turėtų būti viešos, kiek reikia stebėjimo ir kontrolės ir kaip užtikrinti, kad emergentinė komunikacija nevestų į nenumatytus elgesio modelius. Kol kas mokslininkai ragina nepanikuoti, bet stebėti ir sistemingai analizuoti agentų diskursus, kad suprastume, kokias implikacijas jie gali turėti realiame pasaulyje.