Artėjant pavasariui ir atbundant gamtai, daugelis tikisi pasisemti šviežių vitaminų bei gausių naudingųjų medžiagų tiesiai iš gamtos. Vis dėlto toksikologas Robertas Badaras ragina elgtis atsargiai, įspėdamas apie augalinių nuodų pavojų, kuris dažnai nėra pakankamai įvertintas. Nors natūralūs augalai dažnai suvokiami kaip saugūs ir netgi naudingi sveikatai, realybė yra kur kas sudėtingesnė – gamtoje aptinkami augalai gali būti labai toksiški ir kelti rimtą pavojų žmogaus gyvybei.
Remdamasis savo ilgalaike darbo patirtimi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre bei knyga „Toksikologo užrašai“, R. Badaras primena, kad augalinių nuodų keliamas pavojus yra labai realus ir dažnas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose apie dešimtadalis kasmetinių apsinuodijimų susiję būtent su augalais. Dažniausiai apsinuodijimai nėra itin sunkūs, tačiau netrukus gali prireikti intensyvios medicininės pagalbos. Be to, neretai ligoninėse tenka atpažinti ne tik patį apsinuodijimą, bet ir tiksliai nustatyti nuodingą augalą, nes tai nėra lengva užduotis – dažnai apsinuodijimą galima tik įtarti pagal specifinius simptomus ir negalavimus.
Pavojingųjų augalų įvairovė ir jų keliamas pavojus
Toksikologas ypač pabrėžia, kad augalinės kilmės nuodai – tai viena iš pavojingiausių gamtoje pasitaikančių grėsmių. Daug žmonių, ypač jaunų tėvų ar gamtoje mažai patirties turinčių asmenų, neįvertina šių rizikų. Taip nutinka ne tik dėl žinių stygių, bet ir dėl mito, kad pavasarinės žolės yra visiškai nekenksmingos. Tačiau net ir pirmąja pavasario gėle vadinama snieguolė (Galanthus nivalis) turi stiprų nuodingą poveikį. Jos svogūnėliai, paragauti net nedideliais kiekiais, sukelia seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą, kas gali būti pavojinga, ypač vaikams.
Be snieguolės, gamtoje yra daug kitų nuodingų augalų, kurių cheminės medžiagos gali sukelti stiprias intoksikacijas ar net mirtį.
Tai gali būti įvairūs keršai, šaltekšniai, varnalėšos ir kiti. Todėl gydytojas pataria nepalikti vaikų be priežiūros gamtoje, riboti jų prieigą prie nežinomų augalų, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti susidūrus su augalinių nuodų poveikiu?
Augalinių nuodų poveikis sveikatai gali būti labai įvairus – nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki sunkios neurologinės būklės ar net gyvybei pavojingos intoksikacijos. Todėl pirmiausia svarbu būti atsargiems rinktis augalus vartoti kaip maistą ar vaistinę žaliavą. Jei kyla įtarimų dėl apsinuodijimo, būtina nedelsti kreiptis į medikus ir aiškiai nurodyti, kokie augalai galėjo būti vartoti ar su jais susidurta.
Be to, svarbu šviesti visuomenę apie augalinių nuodų pavojų, ypač tuos, kurie dažnai renkasi natūralias gydymo priemones arba dažnai leidžia laiką gryname ore su vaikais. Tik nuodugni informacija ir atsargumas padės išvengti skaudžių pasekmių.
Apibendrinant, augalinės kilmės nuodai nėra kažkas mitinio ar tolimai egzistuojančio – jie gyvena šalia mūsų gamtoje ir gali būti mirtinai pavojingi. Gydytojas toksikologas Robertas Badaras ragina visuomenę elgtis atsargiai, žinoti ir gerbti gamtos jėgas, o vaikams užtikrinti saugias erdves be pavojingų augalų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.