Daug metų visuomenėje vyravo nuomonė, kad riebus maistas yra kenksmingas sveikatai ir jį reikėtų visiškai vengti. Ypač daug dėmesio buvo skiriama sočiųjų riebalų mažinimui – tokių, kaip sviestas, riebių pieno produktų ar raudonos mėsos. Tradicinėse mitybos gairėse buvo rekomenduojama, kad sočiųjų riebalų kiekis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. dienos kalorijų. Tačiau naujausi medicinos tyrimai ir atnaujintos gairės atskleidžia, kad šis požiūris yra pernelyg supaprastintas ir nebeatitinka tikrovės.
JAV maisto piramidės atnaujinimas, paskatintas Prezidento Donaldo Trumpo administracijos, sukėlė daug diskusijų apie tai, kaip reikėtų suprasti ir vartoti sveikus riebalus. Naujuose modeliuose mėsos, pieno produktų ir riebalų šaltiniai yra lygiaverčiai daržovėms ir vaisiams, o skaidulomis turtingi grūdiniai produktai, pavyzdžiui, avižos, atsiduria piramidės apačioje. Šis pokytis leidžia suprasti, kad subalansuota mityba turi būti įvairiapusė ir atsižvelgti į produktų kokybę, o ne vien tik į jų riebalų kiekį.
Bariatrinės chirurgijos gydytojas Hectoras Perezas kritiškai vertina ilgalaikes rekomendacijas dėl mažo riebalų vartojimo. Pasak jo, daugelį metų riebalai buvo šalinami iš maisto ir dažnai pakeičiami rafinuotu cukrumi bei krakmolu, o tai prisidėjo prie nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto plitimo. Jis atkreipia dėmesį, kad svarbesnė ne tiek suvartojamo riebalų kiekis, kiek jų rūšis. Sveiki riebalai, tokie kaip mononesočiosios ir polinesočiosios rūgštys, turi daug naudingų savybių – gerina kraujo lipidų profilį, mažina uždegimą ir padeda stabilizuoti apetitą.
Riebalų vartojimas: kiekybė ar kokybė?
Dietologė Michelle Routhenstein pažymi, kad bendras riebalų suvartojimas laikytinas priimtinu, jei sudaro 20-35 proc. dienos kalorijų. Ji taip pat nurodo, kad sočiųjų riebalų ribas reikia pritaikyti individualiai, atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau rekomendacija jų vartoti mažiau nei 10 proc.
viso dienos kalorijų kiekio lieka aktuali daugumai žmonių.
Registruota dietologė Kristin Kirkpatrick, remdamasi naujausiu „Journal of the American College of Cardiology“ tyrimu, pabrėžia, kad mitybos modelyje svarbiausia yra ne tiek makroelementų proporcijos, kiek maisto kokybė. Žmonėms, turintiems specifinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, 2 tipo cukriniu diabetu ar kepenų suriebėjimu, gali būti naudingos dietos su sumažintu angliavandenių kiekiu, kurios padeda geriau kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.
Kokie riebalai yra sveiki?
Šiuolaikiniai tyrimai rekomenduoja sočius riebalus pakeisti mononesočiais ir polinesočiais riebalais, kurie teigiamai veikia širdies sveikatą ir padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos bei riebios žuvys, tokios kaip lašiša, yra puikūs sveikųjų riebalų šaltiniai.
Hectoras Perezas ragina ne tik keisti riebalinį maistą, bet ir vengti perdirbtų produktų, kurie dažnai turi daug cukraus ir mažai maistinės vertės. Jis primena, kad svarbu nepakeisti sočiųjų riebalų iš perdirbtų angliavandenių, pavyzdžiui, vietoje kepsnio rinktis saldžius dribsnius, nes toks pasirinkimas neprisideda prie sveikos mitybos tikslų.
Michelle Routhenstein taip pat pabrėžia baltymų ir kalcio svarbą, kurie gaunami iš riebesnių pieno produktų. Šios maistinės medžiagos padeda išlaikyti sotumo jausmą ir yra reikalingos kaulų bei raumenų sveikatai. Todėl visiško sočiųjų riebalų išbraukimo daugumai žmonių nerekomenduojama – svarbiausia yra subalansuota ir kokybiška mityba.
Apibendrinant, medicalinės bendruomenės naujos rekomendacijos kviečia persvarstyti anksčiau priimtus įsitikinimus apie riebų maistą. Sveiki riebalai yra būtini organizmui, o svarbiausia yra suvartojamų maisto produktų kokybė bei mitybos įpročių keitimas į subalansuotus, o ne radikalius sprendimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.