Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmadienį iškilmingai sutiktas naujos JAV karių rotacijos kontingentas. Į Lietuvą atvyko du JAV sausumos pajėgų 1-osios divizijos batalionai – sunkusis ir inžinerijos, kurių dislokavimas kelia aiškią žinią apie regioninį saugumą ir NATO įsipareigojimus.
Prezidento ir ministro pozicijos
Karius sutiko šalies vadovas Gitanas Nausėda, kuris viešai pabrėžė Lietuvos pasirengimą priimti platesnį amerikiečių pajėgų buvimą. „Lietuva yra pasirengusi ir nori priimti papildomas JAV pajėgas, įskaitant ir nuolatinį dislokavimą. Esame pasirengę atlikti savo dalį, suteikdami karinę infrastruktūrą ir palankiausią priimančiosios šalies paramą”, – kalbėjo šalies vadovas. Tokia pozicija rodo, kad Lietuva siekia ne tik trumpalaikio sustiprinimo, bet ir nuoseklios dalies bendrame regioniniame saugumo tinkle.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentavo, kad nuolatinis JAV karių buvimas kartu su kitų sąjungininkų pajėgomis yra stipriausias atgrasymo signalas: „Europos saugumo aplinka iš esmės pasikeitė, todėl Lietuva prisiima vis didesnę atsakomybę: kuriame nacionalinę diviziją, stipriname oro gynybos ir kovos su dronais pajėgumus. Tačiau saugumas niekada nėra vienos valstybės atsakomybė – patikimam atgrasymui būtini sąjungininkų kariai, dislokuota technika ir parengtis veikti”, – sakė ministras Robertas Kaunas.
Strateginė prasmė ir batalionų vaidmuo
Sunkusis batalionas bus atsakingas už šarvuotąją žvalgybą, stebėjimą ir saugumo užtikrinimą, tokiu būdu stiprinant priekinę gynybą ir situacijos stebėjimą regione. Inžinerijos batalionas vykdys kovinės inžinerijos užduotis, įskaitant sąjungininkų pajėgų mobilumo užtikrinimą, priešo judėjimo ribojimą ir karių bei technikos apsaugą. Šie gebėjimai yra esminiai rengiant bendras pratybas, integruojant gynybines kliūtis ir stiprinant Baltijos gynybos liniją.
JAV karių rotacija Baltijos šalyse ir Rytų Europoje vyksta nuo 2014 metų kaip dalis operacijos „Atlanto ryžtas”. Nors šiemet vasarą Vašingtonui peržiūrint buvimą Europoje Lietuvoje laikinai liko per 100 amerikiečių karių, rugsėjį paskelbta, kad į šalį grįš du batalionai – tai reiškia, kad dislokuojamų pajėgų apimtys grįžta prie ankstesnių lygių, viršijančių tūkstantį karių.
Infrastruktūra ir ilgalaikė parama
Naujai atvykę kariai tarnaus Generolo Silvestro Žukausko poligone. Krašto apsaugos ministerija praneša, kad infrastruktūrai ir priimančios šalies paramos paketui iki 2030-ųjų planuojama skirti daugiau nei 55 mln. eurų. Šios investicijos apima pritaikymą didesniam kontingentui, pratybų galimybes ir logistikos plėtrą, kas leis geriau integruoti sąjungininkų pajėgas į bendrą gynybos sistemą.
Iš esmės šis žingsnis stiprina Lietuvos ir NATO koordinaciją, gerina gebėjimus ginti regioną ir siunčia aiškią politinę žinią: Lietuva yra pasirengusi tiek priimti sąjungininkus, tiek aktyviai dalyvauti regioninio saugumo stiprinime.
Ilgalaikė amerikiečių buvimo perspektyva reiškia nuolatinio pasirengimo palaikymą, daugiau bendrų pratybų ir glaudesnį karinių pajėgumų derinimą su Lietuvos kariuomene, o tai, savo ruožtu, didina kolektyvinio saugumo efektyvumą Baltijos regione.




