Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 55 milijonai žmonių visame pasaulyje serga demencija – tai kompleksinis neurodegeneracinių sutrikimų sindromas, kuris gali žymiai paveikti protinius ir kognityvinius žmogaus gebėjimus. Su amžiumi didėjanti šios ligos dažnis ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, o demencijos išplitimas vis didėja: prognozuojama, kad artimiausiais penkeriais metais sergančiųjų skaičius pasieks net 82 milijonus.
Demencija ir jos priežastys
Demenciją sukelia smegenų ląstelių ir jų jungčių pakitimai tam tikrose smegenų dalyse, dėl kurių kognityvinės funkcijos palaipsniui silpsta. Dažniausios demencijos priežastys – Alzheimerio liga, Parkinsono liga, kraujagyslinė demencija, kuriai dažnai įtakos turi smegenų kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, po insulto ar daugybinių smulkių išeminės kilmės įvykių. Taip pat riziką didina priklausomybė nuo nikotino, pernelyg didelis alkoholio vartojimas, lėtinės ligos bei genetiniai veiksniai. Fizinis bei pažintinis aktyvumas, tinkama mityba ir bendras gyvenimo būdas gali reikšmingai įtakoti ligos pradžią arba progresavimą.
Kaip atskirti demenciją nuo paprasto užmaršumo?
Viena pagrindinių problemų pripažinti demenciją yra jos ankstyvųjų požymių supainiojimas su įprastu užmaršumu ar kitomis būklėmis, pavyzdžiui, nuovargiu, depresija ar vitamino trūkumu. Paprastumas kartais gali apgauti: pavyzdžiui, užmiršti, kur padėjote raktus ar pamiršti pažįstamo vardą – tai normalūs kasdieniai užmaršumo pavyzdžiai, ypač skubančiam ar įtemptame gyvenimo ritme esant. Tačiau kai užmaršumas pasiekia tokią ribą, kai žmogus nebeprisiminia elementarių veiksmų atlikimo būdų, pavyzdžiui, kaip naudotis buitiniais prietaisais ar kaip apsirengti, tai jau rimtas signalas kreiptis į specialistus.
Kiti demencijos požymiai apima sunkumus išreikšti mintis, painiavą tarp žodžių reikšmių, prastą orientaciją laikui ir vietai, taip pat dažnus nuotaikos svyravimus, pyktį, liūdesį ar net paranojas.
Šios būklės paveikti asmenys gali net prarasti suvokimą apie savo tapatybę ir aplinką. Siekiant išvengti rizikų ir kuo anksčiau pradėti gydymą, labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius jau ankstyvojoje stadijoje.
Galimybės sumažinti demencijos riziką
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad demencijos vystymąsi galima atitolinti arba net išvengti, jei kontroliuojamos pagrindinės rizikos priežastys. Tai – širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, trauminiai galvos smegenų pažeidimai, nepilnai gydoma depresija, nutukimas, socialinė izoliacija ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Tinkamas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba bei nuolatinis pažinimo funkcijų aktyvinimas (pvz., mokymasis, socialinė veikla) yra itin svarbūs.
Taip pat svarbu kontroliuoti jau esančias lėtines ligas – hipertenziją, diabetą, aukštą cholesterolio kiekį bei atsisakyti žalingų įpročių, pvz., rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo. Vitaminų papildai, ypač B grupės (B6, B9, B12), vitamino D, E ir C vartojimas gali palaikyti nervų sistemą ir kognityvines funkcijas, saugodami smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso.
Svarbu laiku kreiptis pagalbos
Vyresni nei 60 metų asmenys pastebėję pasikartojantį atminties sutrikimą ar kitus kognityvinius pokyčius, privalo nedelsti ir kreiptis į gydytojus, kurie gali tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti ligos stadiją ir paskirti tinkamą gydymą ar palaikomuosius metodus. Nors demencija nėra visiškai išgydoma, ankstyva diagnostika padeda sulėtinti ligos progresavimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir palengvinti uždegimo proceso valdymą.
Demencija yra sudėtinga liga, kuri paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius, todėl visuomenės informuotumas bei supratimas yra labai svarbūs – tik taip galime sumažinti tiek ligos žalą, tiek pagerinti pagalbą sergantiems ir jų šeimoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.