Skandalingajai „tiktokerei“ Giedrei – 1,7 tūkst. eurų bauda už priešiškas kalbas apie ukrainiečius ir meilę rusijai

Kauno apylinkės teismas pripažino 1998 m. gimusią Giedrę Paškovaitę kalta dėl kurstymo prieš žmonių grupę ir skyrė 1,7 tūkst. eurų baudą, pranešė Generalinė prokuratūra. Byla baigta baudžiamuoju įsakymu, kadangi įtariamasis prisipažino padaręs jai inkriminuotą veiką. Baudą teks sumokėti per vienerius metus, o teismo nutartis jau įsigaliojo, kadangi ji nebuvo apskųsta.

Teismo motyvai ir nustatyti faktai

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šių metų gegužę G. Paškovaitė, naudodama savo „TikTok“ paskyrą ir rengdama tiesiogines transliacijas, viešai tyčiojosi bei niekino ukrainiečius dėl jų tautybės ir socialinės padėties. Teismas pripažino nusikalstamais jos pasisakymus, kuriais ukrainiečiai buvo kaltinami kariaujant „dėl žemės trupinėlio“, esą darant invaziją ar okupavus Lietuvą, taip pat vertinami kaip skatinantys priešiškumą ir neapykantą.

Teismas pažymėjo, kad pasisakymų tęstinumas, dažnumas ir sistemingumas rodo sąmoningą siekį skleisti priešiškas idėjas ir kurstyti neapykantą. Ikiteisminį tyrimą organizavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai.

Konsekvencijos socialiniams tinklams ir teisėsaugos praktika

Šis atvejis primena, kad socialiniai tinklai nėra užribis: viešai skleidžiamos žinutės, kurios kursto neapykantą ar diskriminaciją, gali lemti kriminalinę atsakomybę. Lietuvos teisinė praktika numato atsakomybę už tokio pobūdžio veiką – nuo baudų iki griežtesnių sankcijų priklausomai nuo veikos pobūdžio ir padarinių. Nors daugeliui tartum siekis pasiekti auditoriją atrodo „laisvė reikšti nuomonę“, teismai atkreipia dėmesį į skirtumą tarp nuomonės ir veiksmo, skatinančio neapykantą ar smurtą.

Tokie sprendimai turi ir platesnę visuomeninę reikšmę: jie siunčia signalą influenceriams ir viešas asmenims, kad skaitmeninė erdvė turi savo atsakomybę, o neteisėti veiksmai gali turėti realių teisinių pasekmių. Be to, bylos atskleidžia ir tyrimų institucijų veiksmingumą reaguojant į skundus dėl neapykantos kurstymo internete.

Ką tai reiškia plačiau?

Nors šio konkretaus baudžiamojo įsakymo detalės – suma ir įsigaliojimo terminas – yra aiškios, visuomenėje lieka diskusijų apie interneto turinio reguliavimą, žodžio laisvės ribas ir prevenciją. Teisėsauga bei socialinių tinklų platformos toliau bus raginamos bendradarbiauti užkertant kelią neapykantos kalbai, o viešosios asmenybės turės geriau suvokti savo atsakomybę už viešus pasisakymus.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *