Kasdieniai įpročiai ir elgesys gali palaipsniui eikvoti mūsų vidinius resursus, o pastebėti tą procesą dažnai trukdo įpročiai ir ignoravimas. Straipsnyje aptariame, kas yra stresas, kaip jis veikia kūną ir protą, kokie požymiai signalizuoja apie pavojų ir kokius praktiškus žingsnius verta žengti, kad atstatytume psichinę pusiausvyrą ir sumažintume riziką perdegimui.
Kas yra stresas ir kodėl jis gali būti dviprasmiškas
Įsivardijus streso prigimtį, lengviau suprasti, kada jis tampa žalingas. Interviu pateikti atsakymai padeda suvokti skirtumą tarp trumpalaikio mobilizacinio streso ir ilgalaikio, nuvarginančio poveikio.
– Kas yra stresas? Ar egzituoja gerasis ir blogasis stresas?
– Stresas yra organizmo reakcija į pokyčius, iššūkius, pasikeitusias aplinkybes. Taip kūnas bando mobilizuoti jėgas, kad galėtų apsisaugoti nuo kylančių pavojų.
Stresas išties gali būti gerasis arba blogasis. Mūsų kūnas reaguoja ir į teigiamus emociškai stiprius įvykius. Pavyzdžiui, vestuvės, šuolis su parašiutu – taipogi didžiulis stresas. Nors tai daroma ir savo noru.
Jeigu atsitinka nemalonios situacijos: suserga artimieji, patenkate į avariją arba tiesiog patiriate nuolatinę įtampą darbe, nespėjate atlikti užduočių ar jaučiate nerimą dėl finansų, sveikatos – tai jau yra negatyvus stresas.
Kaip ilgalaikis stresas susiformuoja ir kokios jo pasekmės
Ilgalaikis stresas dažnai vystosi nepastebimai: grįžtant po darbo į įpročius, kurie neatstato jėgų, palaipsniui mažėja atsparumas. Tai ne tik emocinė būsena — stresas keičia hormonus, imuninę sistemą ir didina fizinių ligų riziką.
– Kada negatyvusis stresas tampa ilgalaikiu, mus lydinčiu kompanijonu? Ar taip atstitinka?
– Viskas labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir požiūrio. Toje pačioje situacijoje vienas žmogus gali būti apimtas didžiulio streso, o kitas – lengvai su juo susidoroti.
Jei žmogus po darbo grįžta namo, krenta į fotelį ir galvoja, kad neturi jėgų nei pasivaikščioti, nei bendrauti, o tiesiog įninka į telefoną ar televizorių, tai ir kūnas tokią būseną priima kaip realybę.
Žmonės, kurie sportuoja, daug laiko leidžia gamtoje, socializuojasi, palaiko santykius su žmonėmis – jie po stresinių atvejų atsistato visiškai kitaip.
– Kokios nuolatinio streso pasekmės? Kur yra tos ribos?
– Perdegimas neįvyksta per dieną ar savaitę. Vidinių resursų taurę ištuštiname pamažu ir dažnai to patys nepastebime. [Perdegimas] turi skirtingus etapus, bet dažniausiai jis pasiekiamas per vidutiniškai dvejus metus. Žinoma, pirmuosius simptomus galime pastebėti ir anksčiau. Atsistatymas – dar ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Kuomet psichologinėmis problemomis nesidalijama su artimaisiais, specialistais, itin kenčia kraujotaka, širdis. Tai rodo ir augantis infarktų skaičius. Taip pat pervargęs žmogus turi didesnę riziką padaryti avariją, nes sulėtėja reakcija.
Simptomai, įpročiai ir pirmieji žingsniai
Stresas pasireiškia ir netipiniais simptomais: užmaršumu, padidintu alkoholio ar kofeino vartojimu, miego sutrikimais. Fiziniai požymiai — padažnėjęs kvėpavimas, prakaitavimas, aukštas kraujospūdis, įtampa pečių srityje, galvos ir dantų skausmai. Svarbu atkreipti dėmesį į savo elgesį ir kasdienius ritualus.
– Kokie yra netipiniai streso simptomai? Į ką vertėtų atkreipti dėmesį kasdienybėje?
– Žmonės, patiriantys daug streso, dažnai pameta raktus, nežino, kur yra jų piniginė ar telefonas.
Didelį stresą rodo ir mūsų elgsena. Padidėjęs alkoholio vartojimas po darbo valandų, suintensyvėjęs rūkymas ar pradėjimas rūkyti, raminamųjų ar migdomųjų vaistų vartojimas. Kai kurie griebiasi net narkotinių medžiagų. Tai bandymas atsipalaiduoti.
Ne mažiau pavojingos, bet socialiai priimtinos streso pasekmės – cukraus ir kofeino vartojimas. Sustresavę žmonės puola pasidaryti stiprios kavos ar arbatos, suvalgo pyragaitį, ledų ar šokolado, kas turi didelį cukraus kiekį, kas trumpam ramina.
– Ką patartumėte žmogui, dažnai patiriančiam stresą? Kaip žengti pirmą žingsnį link geresnės savijautos?
– Pirmiausia skirti laiko sau ir pasirinkti, kaip jį leisti. Vienam tai gali būti fizinis aktyvumas, kitam – meditacija ar ramesnių praktikų užsiėmimai. Žmogus, jaučiantis, kad patiria per didelį stresą, turėtų susikurti jam priimtinus ir padedančius nusiraminti kasdienius ritualus. Jie turėtų tapti tokie įprasti, kaip kasdien valytis dantis. Tai atstatytų jėgas.
Nereiktų norėti iškart pakeisti viską. Patarčiau išsikelti vieną įprotį, kurį žmogus nori savyje ugdyti. Tam skirkite laiką pirmoje dienos pusėje, kai mūsų valia pati stipriausia.
Įpročių formavimas užtrunka apie 60 dienų. Po to tai tampa malonumo šaltiniu ir nebereikalauja valios.
Praktinis patarimas: pradėkite nuo vieno paprasto pokyčio — kasdien 15–30 minučių pasivaikščiojimo gamtoje, atsisakykite vienos papildomos kavos porcijos arba išmokite 5 minučių kvėpavimo pratimą. Maži žingsniai ilgainiui atkuria vidinę taurę ir mažina perdegimo riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.