Maisto papildų vartojimas pastaraisiais metais tampa vis aktualesne tema Lietuvoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tarptautinėje konferencijoje „Tik tiek, kiek reikia. Tik tada, kada reikia“ buvo atskleistos svarbiausios maisto papildų vartojimo tendencijos Baltijos šalyse. Specialistai akcentuoja, kad nors papildai plačiai vartojami, dažnai jie geriami be pakankamos informacijos ir atsakingumo, vadovaujantis dažnai paplitusiu misogenu „vis dėlto geriau vartoti, negu ne“. Ši problema aktuali ir Lietuvoje – beveik 83 proc. šalies gyventojų bent kartais vartoja maisto papildus, dažnam vartojimui nesant aiškios būtinybės.
Populiarūs papildai, bet vartojimo motyvai įvairūs ir kartais klaidinantys
Maisto papildų vartojimą skatina įvairios priežastys – nuo noro stiprinti imunitetą, užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį iki siekio reguliuoti svorį ar mažinti stresą. Latvijos maisto saugos instituto specialistės duomenimis, net beveik pusė (48,5 proc.) vartotojų sprendimą vartoti papildus priima savarankiškai, be gydytojų konsultacijų. Nors ir maždaug 45 proc. pasitiki gydytojų rekomendacijomis, išryškėja nerimą kelianti tendencija – specialistams nežinomi siūlymai vartoti papildus iš kitų sričių specialistų, kaip pavyzdžiui, plaukų priežiūros ekspertų.
Psichologiniai veiksniai ir socialinė aplinka lemia papildų vartojimą
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė įvardija pagrindines priežastis, kodėl žmonės vartoja maisto papildus be objektyvios priežasties. Pasak jos, nerimas dėl sveikatos ir socialinė įtaka skatina vartoti papildus „viso pikto“. Žmonės tiki, kad papildai gali „pastiprinti“ organizmą, nors iš tiesų tinkamiausias būdas išlaikyti sveikatą yra sveikas gyvenimo būdas – pakankamas miegas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių kiekis. Beatodairiškas papildų vartojimas gali būti žalingas, ypač kai jis tampa siekimu pasiekti idealaus grožio ar jaunystės standartų, kuriuos skatina reklama ir socialinės normos.
Gydytoja pabrėžia, kad papildai tinkami naudoti tik tada, kai nustatomas konkretus organizmo medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, vitamino D arba geležies.
Ypač atsargiai būtina elgtis onkologiniams pacientams, nes kai kurie papildai gali sąveikauti su gydymu ir neigiamai paveikti terapijos efektyvumą.
Etikečių skaitymo svarba ir švietimo poreikis
Vienas iš didžiausių iššūkių – vartotojų nenoras ir neįgūdžiai skaityti maisto papildų etiketes. Šeimos gydytojas Ignas Klėjus pažymi, kad konsultacijų metu tenka daug laiko skirti tik papildų sudėties ir sąveikų analizei, nes pacientai dažnai nesusimąsto, kas yra vartojama ir kokios gali būti pasekmės.
VMVT Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė pažymi, kad tiek verslas, tiek vartotojai dažnai skundžiasi informacijos etiketėse kiekiu – vieni mano, kad jos per daug išsamių duomenų pateikia, kiti – kad jų per mažai. Specialistai ragina nepamiršti, jog svarbu skirti laiko etikečių studijavimui ir sprendimus priimti atsakingai. Kadangi etiketes skaityti įgūdžių reikia mokytis, reikalinga visuomenės švietimo kampanija, kuri paskatintų atsakingą vartojimą.
Technologijų ir ekspertų vaidmuo
Latvijos ekspertė Inese Siksna atkreipia dėmesį, kad išaugus papildų vartojimui daug žmonių kreipiasi patarimų į dirbtinio intelekto sprendimus, tačiau tai taip pat sukelia riziką, nes savarankiškai priimti sprendimai gali būti netinkami. Todėl konsultacijos su gydytojais ir patyrusiais specialistais išlieka aukso vertės.
Apibendrinant, sveikatos specialistai ragina nevartoti maisto papildų tiesiog dėl mados ar aplinkos spaudimo. Svarbu priimti informuotus sprendimus, remtis medicinos žiniomis, tinkamai vertinti savo organizmo poreikius ir atidžiai skaityti produktų etiketes. Tik tokiu būdu papildai gali atnešti realią naudą ir išvengti kenksmingų pasekmių sveikatai.
Kaip sakė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, „Nedarykite visko vien todėl, kad kažkas jums taip pasakė – net jei tas žmogus yra garsus.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.