Vis dažniau pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonių atminties ir mąstymo sutrikimai yra painiojami su natūraliu senėjimu. Dažnam artimajam gali atrodyti, jog močiutės ar senelio pametami daiktai, keistis elgesys ar nuotaikų svyravimai yra tiesiog laiko ženklai. Tačiau dažnai už šių simptomų slypi kur kas rimtesnė problema – demencija, kurią būtina kuo anksčiau nustatyti ir gydyti.
Demencijos požymiai – kodėl jie dažnai nepastebimi?
Vienas svarbiausių iššūkių atpažįstant demenciją yra jos subtilus pradžios etapas. Ligą dažnai lydi smulkios problemos, kurias artimieji gali nematyti arba priskirti nuovargiui, stresui ar tiesiog amžiui. Socialinių paslaugų teikėjai pažymi, kad dažnas atvejis, kai žmogų galima tik retkarčiais aplankyti, trukdo tinkamai įvertinti jo būseną. Jei su senjoru bendraujama dažniausiai tik telefonu, jis gali atrodyti orientuotas ir susikalbantis, nors realybėje jau atsiranda sunkumų kasdienėje veikloje.
Organizacijos „Senjoro“ vadovas Modestas Bastys akcentuoja, kad pokalbiai telefonu, nors ir svarbūs, nepakeičia tiesioginio kontakto su žmogumi. Lankantis namuose svarbu ne tik kalbėtis, bet ir stebėti, kaip senjoras vykdo įprastus veiksmus – ar nesutrinka gamindamas maistą, naudodamas buitinius daiktus, ar prisimena rutininius veiksmus.
Ankstyva diagnozė – geresnė gyvenimo kokybė
Gydytoja neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė pabrėžia, kaip svarbu laiku atpažinti demencijos požymius. Ankstyva liga suteikia galimybę pradėti gydymą bei taikyti gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti ne tik paciento, bet ir šeimos gyvenimo kokybę. Toks požiūris leidžia kurti saugesnę bei draugiškesnę socialinę aplinką, kurios dažnai labai trūksta seniems žmonėms.
Natūralus senėjimas ar sergama demencija?
Atpažinti skirtumą tarp paprasto užmaršumo ir demencijos simptomų ne visuomet paprasta. Visi kartais pamirštame smulkmenas, tačiau jei žmogus nebeprisimena svarbių daiktų paskirties, randa juos neįprastose vietose arba pamiršta išjungti viryklę – tai rimtas signalas.
Taip pat nerimą kelia staigūs nuotaikų svyravimai, įtarumas ar užsidarymas į save, ypač jei anksčiau žmogus buvo aktyvus, bendraujantis ir draugiškas.
Diagnostikai svarbu atmesti lengvai išgydomas būkles, kurios gali simuliuoti demenciją: mažakraujystę, vitamino B12 trūkumą, skydliaukės sutrikimus, inkstų arba kepenų nepakankamumą, depresiją ir kt. Tai užtikrina, kad tinkamai gydant šias ligas, pažinimo sutrikimai gali žymiai išsispręsti arba sumažėti.
Kaip artimieji gali padėti laiku atpažinti ligą?
Dažnai pagyvenusių žmonių artimiesiems trūksta galimybės juos lankyti dažnai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kelis patarimus:
- Stebėkite veiksmus, o ne tik žodžius. Bendras gaminimas ar namų tvarkymas lankantis padeda įvertinti, ar artimajam nesunku atlikti įprastas užduotis.
- Pasitelkite aplinkinius – kaimynus, draugus ar pažįstamus – kurie gali pastebėti ilgalaikius elgesio pokyčius.
„Senjoro“ organizacijos vadovas Modestas Bastys ragina nebijoti kreiptis dėl socialinės pagalbos: tai nėra pripažinimas silpnumui, o galimybė išsaugoti savarankiškumą. Dauguma socialinių paslaugų, kurios gali padėti senjorams jų namuose, yra iš dalies arba pilnai finansuojamos savivaldybių.
Neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė taip pat akcentuoja, kad susidūrus su abejotinais atminties sutrikimais būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali skirti pradinius tyrimus ir nurodyti tolimesnius žingsnius. Nereikėtų delsti, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni pacientų gyvenimo kokybės rezultatai.
Todėl rūpinimasis vyresnio amžiaus artimųjų sveikata ir dėmesys jų pokyčiams yra ne tik meilės, bet ir atsakomybės ženklas, padedantis užkirsti kelią ligos pažangai ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.