Įprastai niežulys ar nedidelis diskomfortas pilvo srityje nėra laikomi rimtos ligos požymiais, tačiau 25 metų belgui tai tapo rimtu iššūkiu. Jaunas vyras kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nuolatinio niežulio šalia pilvo, netoli gumbo. Atlikus pirminius tyrimus, įskaitant ultragarso apžiūrą, nebuvo pastebėta jokių didesnių pakitimų, todėl situacija atrodė gana įprasta.
Tačiau situacija pasikeitė, kai ultragarsu buvo aptiktas judesys cistoje – buvo aišku, kad tai nėra įprasta. Medicinos specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad paciento poodinėje cistoje gyvena parazitinis kirminas. Ši išvada buvo netikėta, o atvejis labai retas – toks poodinės dirofilariozės užkrėtimas žmogaus organizme buvo pradėtas plačiau analizuoti ir aprašytas žurnale „Journal of Medical Case Reports“.
Kas yra poodinė dirofilariozė?
Poodinė dirofilariozė – tai parazitinė liga, kurią sukelia Dirofilaria repens, dažniausiai veikianti šuninius. Žmonių organizme šis parazitas patenka į audinius per uodų įkandimus, tačiau, skirtingai nei gyvūnams, žmogaus imuninė sistema dažniausiai neleidžia parazitui daugintis ar plisti. Todėl užsikrėtimas žmogui yra ganėtinai retas ir dažnai sunkiai diagnozuojamas dėl ligos nežinomumo ir netipinių simptomų.
Šis parazitinis užkrėtimas būdingas daugiausia Viduržemio jūros regiono, subtropinio ir tropinio klimato zonoms Europos, Azijos ir Afrikos dalyse. Pavyzdžiui, Šri Lankoje net 30–60 % šunų yra užsikrėtę D. repens. Lietuvoje ar Belgijoje šis atvejis išskirtinis, nes tokių diagnozių beveik nėra.
Diagnostikos iššūkiai ir gydymas
Dauguma gydytojų, ypač regionuose, kur ši liga nėra paplitusi, su poodine dirofilarioze nesusiduria, todėl dažnai liga diagnozuojama pavėlavo arba klaidingai. Pirmiausia pacientui gali būti skiriamas neadekvatus gydymas, o diagnozė nustatoma tik po chirurginės operacijos, kuomet svetimkūnis išimamas ir ištiriamas histopatologiškai.
Kaip šiuo atveju – kirminas buvo pašalintas chirurginiu būdu, visiškai išlaisvinant pacientą nuo užkrėtimo.
Histopatologiniai tyrimai patvirtino poodinę dirofilariozę, sukeltą Dirofilaria repens.
Užsikrėtimo galimybės ir prevencija
Manoma, kad ne belgas užsikrėtė savo gimtinėje, nes maždaug prieš pusmetį lankėsi Prancūzijoje ir Italijoje – regionuose, kur poodinė dirofilariozė yra žinomesnė. Užkrėtimas vyksta uodų įkandimo metu, kurie neša parazito lervutes. Žmogaus organizme kirminas neperauga ir nesikartoja, todėl liga neplinta toliau nuo žmogaus.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, svarbu apsisaugoti nuo uodų, ypač keliaujant į endemines zonas. Naudojant tinkamas apsaugos priemones nuo uodų įkandimų ir atkreipiant dėmesį į neįprastus odos pakitimus, galima sumažinti riziką.
Išvados
Toks atvejis primena, kaip svarbu žinoti apie retesnes ligas ir jų simptomus, ypač kai pacientas gyvena arba lankosi skirtingose klimato zonose. Ankstyva ir teisinga diagnostika leidžia išvengti komplikacijų ir užtikrina efektyvų gydymą. Tyrimo autoriai tikisi, kad šios žinios padidins medicinos specialistų sąmoningumą ir pagerins pacientų priežiūrą visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.