Onkologinės ligos, tokios kaip vėžys, dažnai vystosi be jokių aiškių simptomų, todėl labai svarbu nepraleisti laiko ir reguliariai dalyvauti profilaktinėse patikrose. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė pabrėžia, kad tik ankstyva diagnozė gali ženkliai sumažinti mirtingumą nuo šių sunkių ligų. Žmonės jaučiasi sveiki, tačiau būtent profilaktiniai tyrimai leidžia aptikti vėžio židinius dar tuomet, kai liga yra ankstyvoje stadijoje ir visiškai įveikiama.
Krūties vėžio patikros svarba ir iššūkiai
Valstybinės ligonių kasos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje krūties vėžio patikros programose dalyvauja tik kas antra moteris iš tikslingos grupės – 50–69 metų amžiaus. Tuo tarpu optimalu būtų, kad pasitikrintų bent 90 procentų šios populiacijos. Dažnai moterys atidėlioja apsilankymą pas gydytoją dėl baimės, tačiau gydytoja ragina suprasti, kad anksti diagnozavus ligą, sėkmingo gydymo galimybės yra itin didelės. Ankstyvos stadijos krūties vėžys yra gydomas beveik šimtu procentų sėkmingai, o tai reiškia ne tik išgelbėtą gyvybę, bet ir kokybiškesnį gyvenimą.
Kiekviena moteris turėtų bent kartą per mėnesį atlikti savitikrą – nuodugnią krūtų apžiūrą ir apčiuopą, tačiau šis metodas negali pakeisti profesionalių medicininių tyrimų. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip mamograma ar ultragarsas, leidžia aptikti vos kelių milimetrų dydžio pokyčius, kurie dar nėra apčiuopiami ir neretai nesukelia jokių nemalonių pojūčių.
Nemokamos patikros ir plėtojamos diagnostikos programos
Lietuvoje krūties vėžio patikros tyrimai yra finansuojami privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tad moterims jos atliekamos nemokamai. Nuo kitų metų sausio mėnesio programos amžiaus riba bus praplėsta: patikrose galės dalyvauti net 45–74 metų amžiaus moterys. Be to, atsisakoma šeimos gydytojo siuntimo, pacientės bus automatiškai kviečiamos reikiamiems tolesniems tyrimams, tokiems kaip tomosintezė, papildomas ultragarsinis ištyrimas ar biopsija, jei mamogramose bus pastebėti pokyčiai.
Šie žingsniai žada pagerinti diagnostikos kokybę ir padidinti pasitikrinančiųjų skaičių.
Kitų onkologinių ligų prevencinės programos
Be krūties vėžio, Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti ir kitose onkologinių ligų profilaktikos priemonėse. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa apima moteris nuo 25 iki 59 metų amžiaus, su skirtingais tyrimų intervalais ir metodais pagal amžių. Storosios žarnos vėžio patikros skirtos 50–74 metų vyrams ir moterims, o prostatos vėžio tyrimai atliekami vyrams nuo 50 iki 69 metų, su ankstesniu rizikos vertinimu nuo 45 m.
Šios prevencinės programos yra itin svarbios, nes, kaip rodo statistika, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500 naujų krūties vėžio atvejų, o apie 20 procentų jų nustatomi jau vėlyvose stadijose, kai gydymas yra sudėtingesnis ir prognozės prastesnės. Apie 500 žmonių kasmet miršta nuo šios ligos, todėl ankstyva diagnostika išlieka pagrindiniu ginklu kovoje prieš vėžį.
Apibendrinimas
Vėžio ankstyva diagnostika ir aktyvus dalyvavimas prevencinėse programose yra esminiai veiksmai, padedantys išgelbėti gyvybes. Reguliarūs tyrimai, nemokamos patikros ir šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia Lietuvoje ženkliai gerinti onkologinių ligų išgyvenamumo rodiklius. Visi gyventojai, ypač priklausantys į rizikos grupes, turėtų nuoširdžiai vertinti savo sveikatą ir nepamiršti dalyvauti profilaktinėse programose, nes vėžys dažnai vystosi nepastebimai, o ankstyva diagnozė suteikia tikimybę pilnai pasveikti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.