Skydliaukės vėžys – viena dažniausių endokrininės sistemos piktybinių ligų, tačiau apie ją iki diagnozės žino nedaugelis. Endokrinologė, „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Inga Fomčenko atskleidžia, kodėl šis vėžio tipas vis dažniau nustatomas, kuo jis ypatingas ir kodėl chemoterapija čia dažniausiai netaikoma.
Keturi skydliaukės vėžio tipai: nuo lėto augimo iki agresyvios ligos
Skydliaukė yra maža endokrininė liauka, kuri savo forma primena drugelį ir kartu atlieka svarbų hormonų reguliavimo vaidmenį organizme. Gydytoja pasakoja, kad skydliaukės vėžys skirstomas į keturias pagrindines formas: papilinę, folikulinę, medulinę ir anaplastinę karcinomas. Kiekviena šių formų turi savo klinikinę eigą, dažnumą ir gydymo ypatumus.
Dažniausiai diagnozuojama papilinė karcinoma, kuri sudaro didžiąją dalį skydliaukės vėžio atvejų, ypač tarp 20–55 metų amžiaus moterų. Ši vėžio forma pasižymi lėtu augimu ir palankia prognoze, tačiau gali atsinaujinti, todėl svarbu nuolatinis stebėjimas. Folikulinė karcinoma paprastai diagnozuojama vyresnio amžiaus pacientams, dažniau moterims, ir yra agresyvesnė – linkusi metastazuoti, ypač į kaulus, tačiau ankstyvas aptikimas gerina gydymo rezultatus.
Medulinė karcinoma susijusi su šeiminiu polinkiu ir yra reti atvejai – apie 1–2 proc. Vėžys vystosi iš kalcitoniną išskiriančių C ląstelių. Šios formos eiga yra agresyvesnė nei papilinės ir folikulinės, o gydymo efektyvumas dažnai mažesnis. Skaudžiausia, bet rečiausia yra anaplastinė karcinoma, ji vystosi labai greitai, dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus asmenims ir dar diagnozės pradžioje pasiekia IV stadiją.
Kaip atpažinti skydliaukės vėžį ir kokius simptomus vertėtų pastebėti?
Pasak gydytojos Fomčenko, maždaug 70 proc. žmonių gyvenime susiformuoja skydliaukės mazgeliai, dažniausiai gerybiniai, tačiau net menkiausias mazgelis turi būti profesionaliai stebimas. Daugeliu atvejų jie nesukelia simptomų, todėl pacientai dažnai nesikreipia į medikus tol, kol liga nepažengia.
Simptomai gali būti subtilūs arba jų gali visai nebūti. Kartais atsiranda besikeičiančio dydžio, neskausmingas guzas kaklo priekyje. Gali pasireikšti rijimo sutrikimai, balsas gali tapti prikimęs, gali atsirasti dusulys ar net švokštimas. Dažnai liga pastebima tik profilaktinio patikrinimo metu – gydytojui apčiuopiant kaklą arba atliekant ultragarsinį tyrimą.
Skydliaukės vėžio diagnozei svarbiausia yra echoskopija, tuo metu vertinama liaukos struktūra, mazgų savybės ir kaklo limfmazgių būklė. Jei įtariama piktybinė liga, atliekama plonos adatos aspiracinė biopsija – tai leidžia nustatyti mazgų pobūdį ir toliau parinkti tinkamiausią gydymą.
Skydliaukės vėžio gydymas – kuo jis skiriasi nuo kitų vėžio rūšių?
Daugelis pacientų vėžio diagnozę sieja su chemoterapija, tačiau skydliaukės vėžys dažnai gydomas kitaip. Pagrindinis gydymo būdas yra chirurginė intervencija – pašalinama visa liauka arba jos dalis, o kartais ir pažeisti limfmazgiai.
Po operacijos papilinės ir folikulinės karcinomos atvejais dažnai taikomas gydymas radioaktyviuoju jodu. Šis gydymas leidžia selektyviai sunaikinti likusias vėžio ląsteles, nes radioaktyvus jodas yra sugeriamas tik skydliaukės ląstelių, tuo tarpu kiti audiniai lieka nepažeisti. Gydymas gali būti kartojamas kelis kartus ir paprastai yra gerai toleruojamas pacientų.
Medulinės karcinomos atveju radioaktyvus jodas nėra veiksmingas, o anaplastinėje formoje paprastai taikomi keli gydymo metodai kartu – chirurgija, radioterapija bei chemoterapija, nors rezultatai dažnai būna nepatenkinami dėl ligos agresyvumo.
Gyvenimas po skydliaukės vėžio – ką svarbu žinoti?
Pacientams, kuriems pašalinama skydliaukė, būtina nuolatinė hormonų terapija levotiroksinu. Šis vaistas pakeičia liaukos surenkamus hormonus ir būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Gydytoja patikina, kad dažniausiai baimės dėl vaisto šalutinių poveikių kyla dėl netaisyklingo vartojimo ar netinkamos dozės – tinkamai gydantis šalutiniai poveikiai yra išvengiami.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad skydliaukės vėžio gydymo prognozės dažniausiai yra palankios. Papilinio ir folikulinio vėžio atvejais išgyvenamumas viršija 90 proc., o medulinė karcinoma irgi leidžia pasiekti ilgalaikį išgyvenamumą. Nuolatinė medicininė priežiūra ir tinkamas gydymas leidžia daugeliui pacientų gyventi normaliu gyvenimu ilgus metus.
Rugsėjis – skydliaukės vėžio žinomumo mėnuo, todėl būtina atkreipti dėmesį į šios ligos specifiką, ankstyvą diagnostiką ir tinkamą gydymo režimą. Žinios ir savimonė gali išgelbėti gyvybes, todėl verta nelaukti sunkių simptomų, o esant bent menkiausiems pokyčiams – kreiptis į gydytojus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.