Pasakymą „sudaužyta širdis“ dažniausiai siejame su skaudžiomis meilės istorijomis ar emocinėmis tragedijomis, tačiau mažai žinoma, kad šis posakis turi ir tiesioginę fiziologinę prasmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovė dr. Jurgita Plisienė atkreipia dėmesį į sudaužytos širdies sindromą, arba Takotsubo sindromą – retą, bet rimtą širdies būklę, kurią iššaukti gali stiprus emocinis ar fizinis stresas.
Kas yra sudaužytos širdies sindromas?
Sudaužytos širdies sindromas pavadintas pagal japonišką žodį „Takotsubo“ – tai specialios formos indas, skirtas aštuonkojams gaudyti. Sindromo metu širdies raumuo susitraukia taip, kad jos forma primena šį indą – siaurą kaklelį ir išsipūtusį pagrindą. Tai lyg balioninė kardiomiopatija, kai širdies viršūnė išsipučia, o bazinės raumens dalys stipriai susitraukia.
Ši liga nėra dažna, tačiau gali būti pavojinga – stipriai paveiktas širdies raumuo gali prarasti savo jėgą ir efektyvumą, o tai sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, reikalaujančius skubios medicininės pagalbos.
Stresas – pavojingas širdžiai
Professorės Jurgitos Plisienės teigimu, stiprus stresas sukelia didelį streso hormonų (adrenalino ir noradrenalino) kiekio padidėjimą kraujyje. Širdies raumuo negali pakankamai efektyviai susidoroti su tokia hormonų gausa, todėl gali kilti širdies raumens pažaida – sudaužytos širdies sindromas.
Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas žmogus, patiriantis didelį stresą, susidurs su šiuo sindromu. Tai priklauso nuo individualių savybių, genetikos ir organizmo atsako į stresą. Dažniausiai šia liga suserga vidutinio amžiaus moterys preklimakteriniu arba klimakteriniu laikotarpiu, tačiau ja gali sirgti ir vyrai.
Sudaužytos širdies sindromas ir infarkto simptomai
Dažnai Takotsubo sindromas gali pasireikšti labai panašiai į miokardo infarktą. Stiprus, spaudžiantis krūtinės skausmas, kylantis į kairę ranką ar gerklę, silpnumas ir šaltas prakaitavimas – visi šie simptomai kelia didelę pavojų.
Profesorė pateikia gyvą pavyzdį – jauna moteris, patyrusi skendimą, išsigelbėjo, tačiau pajuto stiprų skausmą krūtinėje.
Pradinės kardiogramos rodmenys priminė infarktą, tačiau vainikinių arterijų angiografijoje nebuvo rasta kraujagyslių užsikimšimo. Tai ir buvo sudaužytos širdies sindromo atvejis.
Todėl net ir esant minėtiems simptomams būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą – tik specializuoti tyrimai gali tiksliai nustatyti diagnozę.
Sudaužytos širdies sindromo rizikos veiksniai
Be stipraus streso, Takotsubo sindromą gali sukelti ir tam tikros kitos ligos, pavyzdžiui, antinksčių auglys, sukeliantis per didelį streso hormonų išskyrimą. Antinksčiai – medžiagų apykaitos liauka, reguliuojanti hormonus, kurie tiesiogiai veikia širdį.
Sudaužytos širdies sindromas, nors ir yra retas, gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių – silpnėti širdies raumuo, vystytis širdies nepakankamumas, kartais net prireikti intensyvios terapijos.
Prevencija ir širdies sveikatos stiprinimas
Kardiologė akcentuoja, kad stresas yra nematomas, bet itin pavojingas širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas. Kiti rizikos veiksniai – žalingi įpročiai, fizinis neveiklumas, netinkama mityba, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui svarbu ne tik koreguoti gyvenimo būdą, bet ir, esant reikalui, vartoti vaistus – statinus. Jie sumažina miokardo infarkto ar insulto riziką, ypač tiems, kurie jau yra patyrę širdies ligų.
Profilaktinės sveikatos patikros, vykdomos vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, padeda laiku įvertinti rizikas ir imtis tinkamų priemonių. Cholesterolio lygis gali būti padidėjęs net jauniems, sveikiems žmonėms, tad svarbu reguliariai atlikti tyrimus.
Kaip mylėti savo širdį?
Profesorė Jurgita Plisienė pabrėžia, kad pagrindiniai širdies draugai yra fizinis aktyvumas, grynas oras, sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas. Kiekvienam rekomenduojama kas savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai – tai gali būti 30 minučių judėjimo penkias dienas per savaitę.
Be to, emocinė sveikata ir pozityvus mąstymas taip pat svarbūs – pykčio ir nerimo mažinimas gali sumažinti streso poveikį širdžiai. Aktyvus savęs mylėjimas ir rūpinimasis savo sveikata yra geriausia dovana pačiam sau bei savo širdžiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.