Su stresu susiduriame kasdien – darbo, namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybės net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgalaikis, vadinamas lėtiniu, stresas neigiamai veikia mūsų organizmą ir yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką įvairioms ligoms, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligos.
Vilniaus universiteto profesorius, širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad stresas ne visada yra žalingas. Trumpalaikė streso reakcija gali būti net naudinga, pavyzdžiui, jaudulys prieš svarbų įvykį mobilizuoja organizmą. Tačiau jei patiriamas stresą užsitęsia ilgą laiką ir neturi aiškios pabaigos, tuomet jis pradeda žymiai kenkti mūsų sveikatai.
Lėtinis stresas ir jo poveikis kūnui
Lėtinis stresas sono metu organizmas nepailsi ir negali grįžti į normalią būseną, dėl to ima rastis įvairūs negalavimai: padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, sutrinka kvėpavimas, kyla raumenų įtampa, dažniausiai sutrinka ir virškinimo sistema. Beje, toks streso poveikis ne tik silpnina imuninę sistemą, bet ir skatina širdies bei kraujagyslių ligų vystymąsi, kurios dažnai tęsiasi paslėptai kelis metus.
Streso hormonų vaidmuo ir ilgalaikės pasekmės
Patiriant stresą, smegenys aktyviai gamina streso hormonus – kortizolį, adrenaliną, noradrenaliną ir vazopresiną. Šie hormonai padidina energijos lygį, paruošdami organizmą kovai su iškilusia problema. Tačiau ilgalaikiai hormonų išsiskyrimai lemia nuolatinį gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje, kas ilgainiui kenkia kraujagyslių vidinėms sienelėms ir didina širdies ligų riziką.
Be to, vaikystėje ar jaunystėje patirti stiprūs streso įvykiai gali palikti ilgalaikį poveikį organizmo uždegiminių procesų lygiui ir taip papildomai didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Vis dėlto, kiekvieno žmogaus reakcija į stresą yra individuali, priklauso nuo jo genetikos, bendros sveikatos būklės ir gyvenimo būdo.
Stresas ir gyvenimo situacijos
Lėtinį stresą gali sukelti įvairios priežastys: nuolatiniai finansiniai sunkumai, šeimos ar darbo problemos, artimųjų ligos arba netektis, taip pat lėtinės sveikatos problemos. Profesorius pažymi, kad būtina atpažinti stresą ir stengtis jį kontroliuoti, nes ilgalaikis psichologinis spaudimas gali sukelti ne tik fizinius simptomus, bet ir rimtas ligas, tokias kaip krūtinės angina, insultas ar miokardo infarktas.
Kovos su stresu būdai
Prof. P. Šerpytis pabrėžia, jog kiekvienam žmogui svarbu rasti individualų būdą kovoti su stresu. Reguliari fizinė veikla, tinkama mityba, kokybiškas miegas ir mėgstama veikla yra svarbiausi priešnuodžiai lėtiniam stresui. Fizinė veikla ne tik gerina širdies darbą, bet ir padeda atpalaiduoti raumenis bei sumažinti įtampą, o kokybiškas miegas yra būtinas smegenų ir kūno atstatymui.
Be to, teigiamos emocijos daro didžiulę įtaką sveikatai – net ir mažos pozityvios patirtys, pavyzdžiui, bendravimas su artimaisiais ar draugais, pomėgiai, gali ženkliai sumažinti streso poveikį. Profesorius rekomenduoja reguliariai ilsėtis, užsiimti fizine veikla, pasirinkti patinkančią sporto rūšį ir palaikyti socialinius ryšius.
Streso poveikis rizikai susirgti cukriniu diabetu ir kitomis ligomis
Nuolatinis stresas ne tik skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, bet ir didina cukrinio diabeto riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinis ar didelis streso lygis gali 2–3 kartus padidinti tikimybę susirgti šia lėtine liga. Be to, stresas dažnai lydi nesveiką gyvenimo būdą – prastą mitybą ir antsvorį, kurie dar labiau didina riziką susirgti arterijų ateroskleroze bei kitomis širdies ligomis.
Profesorius pažymi, kad, norint sumažinti cholesterolio kiekį ir išvengti komplikacijų, dažnai būtina keisti gyvenimo būdą ir, kai kuriais atvejais, net vartoti medikamentus, pavyzdžiui, statinus. Taip galima efektyviai sumažinti miokardo infarkto ir insulto riziką bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Pozityvumas kaip sveikatos garantas
Profesorius Pranas Šerpytis ragina ieškoti pozityvumo kasdieniame gyvenime. Nors ilgalaikis stresas yra pavojingas, žmonių požiūris ir gebėjimas išlaikyti gerą nuotaiką bei aplink save kurti teigiamas emocijas yra labai svarbūs gerai sveikatai išlaikyti. „Pyktis ir pavydas – rūdys, ėdančios mūsų kraujagysles,” – pabrėžia profesorius.
Jei jaučiate, kad stresas tampa nepakeliamas, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, o jei reikia – tiesiog gerai pailsėti ar pakeisti gyvenimo būdą. Sveikata priklauso nuo mūsų pačių sprendimų ir veiksmų. Daugiau judėkime, miegokime pakankamai, bendraukime su žmonėmis ir rūpinkimės savo emocine bei fizine gerove.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.