Nors šiuolaikinėje visuomenėje apie moterų sveikatą kalbama vis atviriau, daugelis svarbių temų iki šiol lieka apsuptos tylos, gėdos ir nedrąsos. Tokie jausmai neretai stabdo moteris laiku kreiptis pagalbos, o tai gali turėti rimtų pasekmių ne tik emocinei gerovei, bet ir fizinei sveikatai. Akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė atkreipia dėmesį, kiek daug moterų bijo atvirai kalbėti apie savo kūną ir aiškina, kaip įveikti šį barjerą.
Vis dažniau moterys pasirenka konsultuotis nuotoliniu būdu per specialias sveikatos priežiūros platformas, pavyzdžiui, „uhealth“. Tai suteikia galimybę saugiai ir patogiai pasidalinti savo rūpesčiais be tiesioginio kontakto, kuris kai kam gali atrodyti gąsdinantis ar stigmatizuojantis. Tačiau, pasak gydytojos, pagrindinės problemos vis dar lieka tos pačios – baimė atvirai kalbėti apie lytinio gyvenimo sunkumus, vaisingumo klausimus, menopauzės bei amžėjimo procesus.
Kodėl moterys bijo kalbėti apie savo kūną?
Agnė Dičiūnienė pažymi, kad neretai šios temos laikomos itin intymiomis ar net tabu, todėl dauguma pacientų pradeda pokalbį nuo kitų, mažiau jautrių temų ir tik po kurio laiko ima kalbėti apie tikruosius rūpesčius. Šlapimo nelaikymas, perimenopauzė, lytinių santykių kokybės ar kiekybės problemos – tai temos, kurias daug kas linkęs ignoruoti ar neigti, vis dar laikant jas „moters likimu“ arba nepakeičiamais pokyčiais. Dėl to daugelis simptomų lieka nepastebėti arba nepakankamai gydomi, o tam tikri negalavimai užsitęsia ilgus metus, nes moterys drovisi apie juos kalbėti net su specialistais.
Kartu su gėdos jausmu pridedamos kitos kliūtys – greitas gyvenimo tempas, sudėtinga dienotvarkė, logistinės problemos, neigiamos ankstesnės patirtys, nepasitikėjimas gydytojais ar nusistatymas dėl savo kūno. Visa tai komplikuoja galimybę laiku kreiptis pagalbos, kas gali privesti prie esminių sveikatos sutrikimų.
Prevencija ir ankstyva diagnostika – geriausia pagalba
Gydytoja pabrėžia, kad daugelio ginekologinių ligų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Ypač tai aktualu onkologinėms, infekcinėms ligoms bei kitiems rimtiems susirgimams. Būtent todėl profilaktinis ginekologo vizitas rekomenduojamas bent kartą per metus, o moterims be nusiskundimų ir dalyvaujančioms patikros programose – kas dvejus metus.
Prevencija ne tik padeda išvengti rimtų sveikatos problemų, bet ir sutaupo laiko, emocijų bei finansinių išlaidų ateityje. Todėl visuomet svarbu laiku kreiptis konsultacijos ir nevengti atvirumo su specialistais.
Kaip įveikti gėdos jausmą ir kalbėjimo baimę?
Pasak Agnės Dičiūnienės, pirmasis žingsnis įveikti gėdą – pripažinti savo baimes ir nerimą. Moterys, kurios ilgai delsia pokalbį su gydytoju, dažnai po vizito sako, jog baimės buvo perdėtos ir visi procesai vyko daug paprasčiau nei laukta. Svarbu apie savo nerimą kalbėti atvirai ne tik su specialistu, bet ir sau pačiai viduje.
Jeigu jaučiate padidėjusį nerimą prieš vizitą ar jo metu, nedvejodamos apie tai praneškite gydytojui. Tai leidžia pritaikyti gydymo planą individualiai ir sumažinti streso faktorių. Taip pat kyla vis daugiau galimybių rinktis nuotolines konsultacijas – jos ypač patrauklios moterims, kurios dar nėra pasiruošusios asmeniniam vizitui arba nori aptarti sudėtingus klausimus patogioje aplinkoje.
Platesnis socialinis kontekstas ir švietimas
Pokalbis apie moters kūną ir sveikatą atveria platesnį klausimą: kaip visuomenėje formuoti pozityvų, atvirą ir pagarbų požiūrį į moterų lytinę sveikatą? Gydytoja pabrėžia, kad tai prasideda nuo švietimo – nuo vaikų lytinio švietimo, kuris turi būti kryptingas, empatiškas ir rimtas, leidžiantis kuo anksčiau formuoti sveikas nuostatas.
Taip pat svarbus gydytojų profesionalumas ir gebėjimas kurti saugią aplinką, kurioje pacientės galėtų jaustis laisvai diskutuoti bet kokias temas. Savęs priežiūra, rūpinimasis savo kūnu neturi būti gėdingas ar stigmatizuotas dalykas – tai pagarba savo sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Galų gale svarbiausia žinia yra ta, kad pagalbos visada galima sulaukti, o pirmasis žingsnis – drąsa kalbėti apie save ir savo kūną – yra kertinis norint išsaugoti ne tik sveikatą, bet ir gerą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.